Aknės paūmėjimas.
Kaip prakaitas susimaišo su bakterijomis ir odos riebalais, šis mišinys užkemša poras ir formuojasi spuogai. Jeigu Jūsų oda yra linkusi į spuogų atsiradimą, vasaros metu jų gali padaugėti. Pagrindiniai principai, kurie leis išvengti aknės šiltuoju metų laiku:
- Nuo odos prakaitą valykite švariu rankšluosčiu arba popierine servetėle švelniais tapšnojamaisiais judesiais. Netrinkite odos, nes tai gali ją suerzinti, o to pasekmė - spuogai.
- Dažnai skalbkite nuo prakaito sudrėkusius rūbus, rankšluosčius, kepures.
- Rinkitės riebiai, spuogų varginamai odai pritaikytas odos priežiūros priemones. Jų etiketėse turi būti nurodyta, jog jos nekemša porų, yra nekomedogeninės ar jų sudėtyje nėra aliejaus.
Plačiau apie aknę skaitykite skyreliuose „Spuogai“, „Aknė“, „Riebios odos priežiūra“, „Spuogų gydymas“.
Sausa, sudirgusi oda.
Nepaisant šilto ir drėgno aplinkos oro, oda vis tiek gali išsausėti ir sudirgti. Didžiausi šios būklės kaltininkai- deginimasis saulėje, oro kondicionieriai, baseinų vanduo. Jeigu Jūsų oda pradėjo sausėti, atsirado sudirgimo požymių, rekomenduojama:
- Išlipę iš baseino, iškart palįskite po dušu ir nusiprauskite po švariu tekančiu vandeniu, naudodami švelnų prausiklį ar specialią odos priežiūros priemonę plaukikams.
- Prieš išeidami į lauką, pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės, kuris būtų plataus spektro (t. y., apsaugotų tiek nuo UVA, tiek ir nuo UVB spindulių), atsparus vandeniui bei jo SPF siektų bent 30.
- Prausdamiesi naudokite švelnios sudėties prausiklį. Antibakteriniai ar parfumuoti prausikliai gali išsausinti odą.
- Maudykitės šiltame, ne karštame vandenyje.
- Po kiekvienų maudynių pasitepkite bekvapiu drėkinančiu kremu. Emolientai „užrakina“ vandenį odoje, todėl būtina pasitepti per 3-5 minutes po prausimosi.
- Su savimi nešiokitės rankų kremo, kad galėtumėte juo pasitepti bet kada pajutę rankų odos tempimą bei kaskart nusiplovę rankas.
- Reguliuokite oro kondicionieriaus parametrus, kad oras namie nebūtų pernelyg sausas.
Plačiau apie sausos odos priežastys ir priežiūrą skaitykite skyreliuose „Sausos odos priežiūra“, „Sausa veido oda“, „Sausa rankų ir kojų oda“, „Kūno odos pleiskanojimas“, „Veido odos pleiskanojimas“.
Folikulitas.
Kiekvienas plaukelis auga iš folikulo, kuris į odą atsiveria nedidele angele. Kai į folikulą patenka infekcija, susiformuoja folikulitas. Infekuoti plaukų folikulai primena spuogus, tačiau jie būna niežtintys, jautrūs prisilietimui. Kad būtų sumažinta folikulito atsiradimo tikimybė, patariama:
- Po fizinės veiklos, nedelsiant persirengti. Pagal galimybes, vengti aptemptų rūbų.
- Baseinų ir kubilų mėgėjams: jei nesate tikri dėl rūgščių ir chloro koncentracijos vandenyje, geriau jų venkite. Labai daug žmonių suserga folikulitu po to, kai išsimaudė kubile.
- Nešiokite laisvus, orui pralaidžių audinių rūbus.
Plačiau skaitykite skyrelyje „Folikulitas“, „Furunkuliozė“.
Manikiūro ir pedikiūro pavojai.
Nors šios procedūros leidžia džiaugtis gražiais, išpuoselėtais nagais, visgi kai kada tai gali būti įvairių bakterinių ir kitų nagų ligų priežastimi. Tačiau neišsigąskite - nebūtina visai atsisakyti manikiūro ir (ar) pedikiūro, tereikia atkreipti dėmesį į pagrindines rekomendacijas:
- Rinkitės patikimą saloną, kuriame nagų priežiūros instrumentai yra sterilizuojami.
- Arba atsineškite savo nagų priežiūros instrumentus į saloną, kad meistrė nagų procedūras atliktų su jais.
- Venkite apynagių odelių karpymo ir kitokio traumavimo - tai tampa vartais infekcijos patekimui.
Plačiau skaitykite „Nagų ligų simptomai“, „Nagų infekcijos“, „Nagų priežiūra“.
Melazma.
Nesakingas laiko leidimas saulėje, apsauginių priemonių nuo saulės nenaudojimas tik dar labiau pablogina melazmos varginamos odos būklę.
Plačiau skaitykite skyrelyje „Melazma“.
Fotokontaktinis dermatitas
Vasaros metu nemažai žmonių skundžiasi odos bėrimais, kurie atsirado po pasibuvimo gamtoje. Tai gali būti dėl to, jog prisilietus prie tam tikro augalo (pvz., jonažolės, vėdryno, Sosnovskio barščių ir pan. ) ir pabuvus saulėje, įvyksta fototoksinė reakcija, kurios pasekmė - niežtintis odos bėrimas.
Plačiau skaitykite „Fotokontaktinis dermatitas“.
Prakaitinė.
Šis bėrimas atsiranda dėl užblokuotų prakaito liaukų. Kadangi prakaitas negali pasišalinti, jis kaupiasi po oda, o tai lemia smulkaus niežtinčio bėrimo atsiradimą. Kai „spuogeliai“ pratrūksta ir prakaitas pasišalina, atsiranda odos gėlimo pojūtis. Visos priemonės, skirtos prakaitavimui mažinti, mažina ir prakaitinės atsiradimo tikimybę. Tuo tikslu rekomenduojama:
- Nešioti laisvus, orui laidžių audinių rūbus (pageidautina, medvilninius).
- Fizine veikla užsiimti lauke, kai oras būna vėsiausias. Kai jau darosi karšta, persikelti į patalpas, kuriose veikia oro kondicionierius.
- Palaikykite vėsią aplinkos temperatūrą. Tam tinka oro ventiliatoriai, kondicionieriai.
- Esant galimybei, kuo dažniau atsivėsinkite po šaltu dušu.
Plačiau skaitykite skyreliuose „Gausus prakaitavimas“, „Padidėjusio prakaitavimo gydymas“.
Alergija saulei.
Ši būklė dar vadinama polimorfiniu bėrimu nuo saulės. Rizika saulės alergijai dar labiau padidėja, jeigu:
- Vartojate tam tikrus vaistus, kurie didina odos jautrumą saulei (tai būna nurodyta vaisto informaciniame lapelyje).
- Jūsų šeimos narius taip pat vargina saulės alergija.
Ši liga pasireiškia raudonais, smulkiais „spuogeliais“, kuriuos labai niežti. Kai kuriems žmonės atsiranda ir nedidelių pūslelių. Visi simptomai prasideda pabuvus saulėje be apsauginių priemonių. Norint išvengti polimorfinio bėrimo nuo saulės, patariama:
- Atidžiai perskaitykite vartojamų vaistų informacinius lapelius. Pagrindiniai alergijos saulei „kaltininkai“ - ketoprofenas (įeina į tepalų nuo skausmo sudėtį), kai kurie antibiotikai (tetraciklinas, doksiciklinas, minociklinas). Vartodami šiuos vaistus, taikykite maksimalias apsaugines priemones nuo saulės.
- Taikyti apsaugines priemones nuo saulės, tai yra: buvimas pavėsyje, vengimas saulės jos piko metu, plačiabrylės skrybėlės, laisvi ir orui pralaidūs rūbai ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, plataus spektro apsauginis kremas nuo saulės su SPF 30.
Plačiau skaitykite skyreliuose „Polimorfinis bėrimas nuo saulės“, „Fotokontaktinis dermatitas“.
Nudegimai nuo saulės.
Nudegimai nuo saulės tikrai sugadina atostoginę nuotaiką. Be to, tai yra vienas iš odos vėžio rizikos veiksnių. Taigi ką daryti, kad nenudegtumėte saulėje?
- Būkite pavėsyje.
- Nešiokite plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saules, ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.
- Naudokite plataus spektro ir vandeniui atsparų apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF būtų 30 (idealiu atveju- 50). Juo pasitepkite pakartotinai kas 2 valandas, taip pat kaskart suprakaitavus ar išlipus iš vandens.
Plačiau skaitykite skyrelyje „Nudegimai nuo saulės“.
„Plaukiko ausis“.
Tai yra ausies infekcija, kurią žmogus pasigauna, kai į klausomąją landą patenka vandens. Pagrindinė apsauginė priemonė - tai užtikrinimas, kad ausys visuomet būtų sausos. Kitos rekomendacijos:
- Plaukiodami, naudokite ausų kamštukus nuo vandens.
- Nevalykite ausų su ausų krapštukais, nes jie nustumia ausų sierą ir kitus nešvarumus gilyn į ausį bei sudirgina klausomosios landos odą.
„Plaukiko niežulys“.
Tai niežtintis odos bėrimas, kuris atsiranda paplaukiojus ežere, upėse ar tvenkiniuose. Raudonas, niežtintis, spuogelius primenantis bėrimas atsiranda dėl to, jog vandenyje esantys parazitai (pvz., kraujinės siurbikės) patenka ant odos ir pradeda joje rausti urvelius. Išberia tas kūno dalis, kurios nebuvo pridengtos maudymosi kostiumėliu. Kai kada bėrimas primena dilgėlinę, gali atsirasti pūslių. Vaikai pažeidžiami dažniausiai, kadangi jie dažniau mėgsta būti sekliuose, šiltuose vandenyse. „Plaukikų niežulio“ galima išvengti, jeigu:
- Vengsite nešvarių vandens telkinių. Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius užrašus prie vandens. Verta paklausinėti aplinkinių, ar anksčiau besimaudžiusių neužklupo „plaukikų niežulys“.
- Ką tik išlipę iš vandens, tuoj pat nusausinkite odą rankšluosčiu. Siurbikės ima skverbtis į odą, kai vanduo nuo odos paviršiaus ima garuoti, o ne būnant vandenyje.
Visais atvejais, jeigu iškyla klausimų dėl odos priežiūros vasarą, pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.
