Apgamai - tai pigmentinių ląstelių, vadinamų melanocitais, sankaupos odoje. Šie dariniai yra gerybiniai. Veido ir kūno apgamai būdingiausi šviesaus ar ne itin tamsaus gymio žmonėms, nepriklausomai nuo lyties. Jų gali būti bet kurioje kūno vietoje. Apgamai būna įgimti (t. y., žmogus gimsta su apgamais arba jų atsiranda per pirmuosius gyvenimo metus), arba įgyti (atsiranda paauglystėje ir vėliau). Pastarieji yra kur kas dažnesni. Apgamų atsiradimą veikia hormoniniai svyravimai (paauglystėje, nėštumo metu, vartojant kontraceptines tabletes, menopauzės metu) bei ultravioletinių spindulių poveikis (ypač deginimasis bei soliariumų lankymas). Atsiradę apgamai laikui bėgant turi polinkį keistis - jie gali didėti, įgauti tamsią spalvą. Tai ypač būdinga brendimo ir nėštumo metu. Vyresniame amžiuje stebima apgamų nykimo tendencija. Kiekvieno žmogaus apgamai yra absoliučiai individualūs, skiriasi savo dydžiu, spalvų įvairove (nuo gelsvos, šviesiai rudos iki juodos spalvos). Taip pat kiekvienas apgamas pasižymi savita struktūra: būna tiek plokščių, tiek iškilių apgamų, lygiu ar šiurkščiu paviršiumi, padengtų plaukeliais. Įvairuoja ir dydis - nuo 1 mm iki kelių centimetrų. Neretai raudoni apgamai yra painiojami su kitais odos dariniais - hemangiomomis. Plačiau apie jas skaitykite skyrelyje „Hemangiomos“ bei „Gerybiniai odos dariniai“.
Pagal melanocitų išsidėstymo vietą apgamai skirstomi į:
•Epiderminius (dermalinius) apgamus - melanocitai esti susikaupę dermoje, viršutiniame odos sluoksnyje.
•Jungties apgamai - melanocitai susikaupę tarp epidermio ir dermos, ant bazinės membranos.
•Intradermaliniai, arba kombinuoti apgamai - melanocitų sankaupos tiek viršutiniuose, tiek giliuosiuose odos sluoksniuose.
Atskira apgamų grupė - tai atipiniai (displaziniai) apgamai. Tai apgamai, kurie turi citologinių ir struktūrinių atipijos požymių, todėl laikomi ikivėžine būkle. Tai nereiškia, kad iš atipinių apgamų visais atvejais susiformuos piktybiniai navikai, tačiau esti tam padidėjusi rizika (palyginus su įprastais apgamais). Į padidėjusios melanomos rizikos grupę patenka ir šie apgamai:
•Mėlynasis apgamas
•Oto apgamas
•Pigmentinis jungties apgamas
•Gigantinis pigmentinis apgamas
•Dubreuilh melanozė
Ypač padidėja melanomos išsivystymo rizika, kai šie apgamai yra traumuojami. Melanomos atsiradimo atžvilgiu nepavojingi šie apgamai:
•Halo apgamas
•Fibroepitelinis apgamas
•Intradermalinis pigmentinis apgamas
•„Mongoliškoji“ dėmė
•Papilomatozinis apgamas
•Verukozinis apgamas
Mėlynasis apgamas - iki 5 mm skersmens tankios struktūros apvalus mazgelis. Spalva - nuo žydros iki tamsiai mėlynos. Šio apgamo nedengia plaukai. Nuo aplinkinės odos skiria aiškios ribos. Dažniausiai randamas veido srityje, ant sėdmenų ir galūnių.
Oto apgamas - veido srityje pasireiškianti tamsiai ruda ar mėlynai pilka pigmentinė dėmė. Tai mėlynojo apgamo atmaina. Gali būti bet kurioje veido srityje - ant skruostų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio srityje. Šiam apgamui būdingi šviesesnės spalvos tarpsluoksniai, todėl atsiranda „nešvarios“ odos vizualinis efektas.
Ito apgamas - dydžiu, forma ir spalva labai primena Oto apgamą, tačiau lokalizuojasi srityje virš raktikaulių ir apie mentes.
Pigmentinis jungties apgamas - plokščias tamsiai rudos ar juodos spalvos mazgelis. Pasižymi sausu ir lygiu paviršiumi. Jo nedengia plaukeliai, o dydis siekia iki 10 mm. Dažniausiai randamas delnų, padų srityje, nagų guoliuose, intymiose zonose.
Gigantinis pigmentinis apgamas - darinys gumburiuotu, karpiniu ir sutrūkinėjusiu paviršiumi, nuo pilkos iki juodos spalvos. Vaikui augant, šie apgamai irgi didėja.
Dubreuilh melanozė - tai melanomos pirmtakas. Būdinga pavienė pigmentinė dėmė, kuri iš pradžių yra šviesiai rudos spalvos ir netaisyklingų kraštų. Pažeidimas palaipsniui didėja. Laikui bėgant, darinys tamsėja (iki juodos spalvos), jame atsiranda depigmentuotos zonos, rudos, pilkos ar melsvos spalvos intarpai. Dažniausiai aptinkamas veido srityje ir kitose atvirose kūno vietose. Būdingi 2- 3 cm dydžio židiniai.
Halo apgamas. Raudonos- rudos spalvos mazgelis, 4-5 mm skersmens, nežymiai pakilęs virš odos paviršiaus. Jį apjuosia ovalios ar apvalios formos depigmentuota zona, kuri yra 2-3 kartus didesnė už patį mazgelį. Dažniausiai šie apgamai randami liemens ir rankų srityje, kiek rečiau- ant veido. Daugeliu atveju Halo apgamams būdinga spontaninė regresija- jie gali savaime išnykti.
Fibroepitelinis apgamas - labai lėtai augantis sferinės formos ir minkštos, elastingos konsistencijos odos darinys. Dydis siekia iki 10 mm, dažnai būna padengtas plaukeliais. Spalva taip įvairuoja- rausva, melsva, tamsiai ruda. Dažniausiai būna ant veido ar liemens srityje. Gali būti tiek pavieniai, tiek daugybiniai apgamai. Nuo jungties apgamo skiriasi ne tokia sodria spalva, plaukų buvimu bei taisyklingais kraštais.
Intradermalinis pigmentinis apgamas - įprastas rudos spalvos apgamas, kuris gali būti bet kurioje kūno vietoje ar gleivinėje.
„Mongoliškoji“ dėmė - apvali, netaisyklingos formos dėmė, kuri daugeliu atveju lokalizuojasi juosmens ar kryžmens srityje. Būdinga melsva ar rusva spalva. Dažniausiai būna įgimta, ir savaime išnyksta iki paauglystės.
Papilomatozinis apgamas - netaisyklingų kraštų ir nelygaus paviršiaus darinys, kurio dydis gali siekti net keliolika centimetrų. Spalva - nuo odos spalvos iki tamsiai rudos, padengtas plaukais. Dažniausiai būna plaukuotoje galvos dalyje.
Verukozinis apgamas - tai papilomatozinio apgamo atmaina. Skiriasi ryškesne pigmentacija, labiau gumburiuotu paviršiumi bei esančiais giliais įtrūkimais.
Kokie apgamai yra pavojingi (t. y., „piktybiniai“)? Ar galima apgamus pašalinti?
30% atvejų melanoma išsivysto iš jau esančių pigmentinių odos darinių, t. y., apgamų. Todėl itin svarbu periodiškai atlikti savistabą ir pačiam įvertinti veido ir kitose kūno srityse esančius apgamus. Ne mažiau svarbu yra lankytis pas dermatologą, kuris atliks išsamų Jūsų odos ištyrimą. Pacientai, turintys daug apgamų, atipinių apgamų, šeiminį polinkį, taip pat atsiradus naujiems susirūpinimą keliantiems odos dariniams, privalo atvykti dermatologo konsultacijai. Požymiai, rodantys, kad onkodermatologo konsultacija yra būtina - ABCDE kriterijai:
A (asymmetry) - asimetrija. Taisyklingų ribų apgamas keičia formą ir tampa asimetriškas, t. y., viena apgamo pusė nesutampa su kita.
B (borders) - kraštai. Jie tampa netaisyklingi, zigzago pavidalo, dantyti ar blankūs, neryškus.
C (color) - spalva. Stebimi spalvos pokyčiai. Melanomai būdingi keli spalvų deriniai vieno darinio ribose. Tuo skiriasi nuo apgamų, kurių spalva būna vienoda.
D (diameter) - skersmuo. Svarbu atkreipti dėmesį, jei apgamas didesnis nei 5 mm ar buvęs apgamas pradeda didėti.
E (enlargement) - didėjimas. Per trumpą laiko tarpą apgamas didėja, kinta jo kontūrai ir spalva.
Apgamų šalinimas
Daugeliui pacientų kyla klausimų dėl apgamų šalinimo, pvz., „Ar galima apgamus pašalinti?“, „Ar saugu šalinti apgamus ir ar juos reikia šalinti?“, „Kaip teisingai pašalinti apgamą?“, „Kokie yra saugiausi ir geriausi apgamų šalinimo metodai?“.
Apgamų šalinimą atlieka tik gydytojas dermatologas sveikatos priežiūros įstaigoje. Šių procedūrų jokiais būdais negalima atlikti kosmetologijos ar grožio salonuose. Šalinimo metodas priklauso nuo apgamo tipo, dydžio bei lokalizacijos. Procedūros tipą parenka tik gydytojas, kruopščiai Jus apžiūrėjęs bei įvertinęs apgamus dermatoskopu ir/ ar siaskopu. Jeigu apgamas nepakitęs, jo šalinti nebūtina (apie tai gydytojas informuoja ir patį pacientą). Jeigu dėl kosmetinių priežasčių pacientas pats pageidauja apgamo šalinimo, gydytojas parenka patį tinkamiausią šalinimo būdą. Pakitusius ir atipinius apgamus šalinti būtina. Tai daroma tik chirurginiu būdu. Pašalinus darinį, atliekamas histologinis ištyrimas. Šiais atvejais kiti apgamų šalinimo būdai nerekomenduojami, kadangi rizikuojama nediagnozuoti melanomos- šios ligos diagnozė nustatoma ištyrus išpjautą darinį histologiškai. Tokią galimybę suteikia tik chirurginis apgamo pašalinimas.
Kaip šalinami apgamai?
Medicininėje praktikoje yra keletas apgamų šalinimo metodų:
Chirurginis pašalinimas - labiausiai paplitęs apgamų šalinimo būdas. Tai patikimas metodas, kuriam nereikia specialios įrangos. Chirurgiškai šalinami visi odos dariniai, turintys supiktybėjimo riziką. Operacijos metu gydytojas kartu su dariniu pašalina ir dalį supančios sveikos odos - taip užtikrinama, kad bus pašalintos visos apgamo ląstelės ir apgamas neatsinaujins. Itin svarbu pašalinti visą darinį, kadangi likusios traumuotos ląstelės gali turėti polinkį greitam augimui ir piktybinei transformacijai. Po operacijos lieka nežymūs randai.
Šalinimas lazeriu - lazerio spindulys itin tiksliai paveikia apgamo audinius, prasiskverbdamas į atitinkamą gylį ir padengdamas visą apgamo paviršiaus plotą, bei nežalodamas aplinkinių sveikų ląstelių. Procedūros metu kartu vyksta ir kraujagyslių koaguliacija, kraujavimo stabdymas. Lazerinis apgamų šalinimas - tai neskausminga procedūra, po kurios nelieka randų ir kitų žymių. Pašalinto apgamo vietoje lieka nedidelė depigmentuota dėmė. Šis metodas puikiai tinka nedidelių apgamų šalinimui. Kodėl verta rinktis apgamų šalinimą lazeriu?
•Suteikia geriausius kosmetinius rezultatus
•Trumpa procedūros trukmė
•Minimali nepageidaujamų reiškinių rizika
Kriodestrukcija (šalinimas skystu azotu) - apgamo šalinimas veikiant jį sudarančias ląsteles ypatingai žema temperatūra. Vyksta krionekrozė ir apgamo ląstelės apmiršta. Procedūros vietoje susidaro šašas, kuris nukrenta po 2-3 savaičių. Gyjant, po šašu formuojasi sveikas epitelio audinys. Šis metodas tinka nedidelių apgamų šalinimui. Pilnai nepašalinus apgamo, gali prireikti pakartotinos procedūros.
Elektrokoaguliacija - apgamo šalinimas veikiant aukštai temperatūrai. Vietoje chirurginio instrumento naudojamas specialus medicininės paskirties prietaisas - elektrokoaguliatorius, kurio gale yra metalinė kilpa. Elektros srovė įkaitina kilpą, ir operacijos metu tai kartu suteikia koaguliuojantį poveikį. Po operacijos susiformuoja šašas, kuris nukrenta po kelių dienų, palikdamas silpną žymę.
Radiochirurginis pašalinimas. Į apgamą nukreipiamas radioaktyvių spindulių pluoštelis, kurį generuoja specialus prietaisas. Spinduliuojama tik apgamo zonoje, nepažeidžiant aplinkinių audinių. Šiam metodui būdingas tikslumas, pakankamas destrukcinis poveikis pagal pažeidimo gylį bei plotį, pažeidimo vietos anemizavimas (t. y., slopina kraujo pritekėjimą).
Alternatyvūs apgamų šalinimo metodai, be savo privalumų, pasižymi ir trūkumais - netinka šalinant didelius apgamus ar apgamus su aukšta supiktybėjimo rizika (kadangi taikant šiuos šalinimo būdus neįmanoma atlikti histologinio ištyrimo). Be to, šie metodai negarantuojama, kad bus pašalintos absoliučiai visos apgamą sudarančios ląstelės (o tai didina vėžinių odos susirgimų išsivystymo tikimybę).
Mitas, kad apgamų šalinimas yra pavojingas ir gali lemti vėžines ligas, atsirado dėl žmonių abejingumo savo sveikatai ir delsimo kreiptis į dermatologus. Todėl gydymas būna skiriamas pavėluotai. Apgamų šalinimo procedūros pavojingos tais atvejais, kai jas atlieka ne gydytojas dermatologas, o kosmetologas grožio salone ar kitas asmuo, neturintis medicininio išsilavinimo.
Būtina prisiminti, kad kiekvienas žmogus periodiškai turėtų išsitirti savo odos būklę pas gydytoją dermatologą. Taip pat svarbu reguliariai atlikti savistabą, atkreipiant dėmesį į apgamus. Kada būtina susirūpinti savo oda?
•Bet koks apgamas, kuris keičia spalvą, dydį, kontūrus ir kt.,
•Apgamas parausta, pradeda niežėti, kraujuoti ir kt.
•Naujai atsiradę dariniai kelia rūpestį
Visus šiuos atvejus privalo ištirti gydytojas dermatologas. Savigyda griežtai draudžiama ir kelia pavojų sveikatai, kadangi uždelsia tikslios diagnozės nustatymą ir savalaikio gydymo pradžią. Išplitusias vėžines ligas gydyti sekasi sunkiau negu jų užuomazgas.
Odos vėžinių ligų profilaktikos principai:
•Riboti buvimą saulėje.
•Žmonėms, esantiems rizikos grupėje patariama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, kurių apsaugos faktorius SPF yra didesnis nei 50. Priemonę būtina tepti ant viso kūno.
•Nešioti galvos apdangalus, šviesius uždarus rūbus.
