Prakaito liaukos skirstomos į ekrinines ir apokrinines. Ekrininės liaukos sudaro didžiąją dalį visų prakaito liaukų, jų gausu viso kūno odoje, o ypač delnų, padų, kaktos bei skruostų odoje. Šių liaukų išskiriamas sekretas yra bekvapis ir bespalvis. Apokrininės prakaito liaukos išsidėsčiusios tik tam tikrose kūno srityse - pažastyse, kirkšnyse, gaktos bei genitalijų srityje, o jų sekretas, paveiktas bakterijų, įgauna specifinį kvapą. Prakaitavimas yra normali fiziologinė reakcija į aplinkos temperatūros pokyčius, fizinę veiklą, stiprias emocijas. Prakaituojant organizmas apsisaugo nuo perkaitimo. Pakilus vidinei kūno temperatūrai, organizmas atsivėsina per 2 mechanizmus: prakaituodamas bei išskirdamas šilumą per išsiplėtusias odos kraujagysles. Taip per valandą pagaminama apie 0,5 l prakaito. Prakaitavimas yra ypatingas refleksas, kurį kontroliuoja simpatinė nervų sistema, tačiau pagrindinis neuromediatorius yra ne noradrenalinas, o acetilcholinas. Šie fiziologiniai ypatumai yra svarbūs gydant hiperhidrozę.
Hiperhidrozė - tai būklė, kuomet prakaituojama daugiau negu reikia normaliai kūno temperatūrai užtikrinti, be to, prakaituojama nesant jokių stimulų. Ši liga sukelia didelį psichologinį bei emocinį stresą, ženkliai blogina gyvenimo kokybę. Apskaičiuota, kad pagausėjęs prakaitavimas vargina 1-5% bendrosios populiacijos. Moterys ir vyrai serga vienodai dažnai, o pacientų amžius svyruoja tarp 20-60 metų.
Klasifikacija
Generalizuota hiperhidrozė, kai prakaituoja visas kūnas. Generalizuota hiperhidrozė dar vadinama antrine, kadangi dažniausiai viso kūno prakaitavimas būna nulemtas kitų ligų ar būklių.
Lokalizuota hiperhidrozė. Šiuo atveju intensyviau prakaituojam tik tam tikros kūno vietos, pvz., delnai, padai, pažastys, kirkšnys, veidas. Būtent šiose vietose yra gausu ekrininių prakaito liaukų. Lokalizuota hiperhidrozė dar vadinama pirmine arba židinine hiperhidroze.
Pirminė hiperhidrozė toliau gali būti skirstoma pagal pažeidimo vietą, pvz., palmoplantarinė (kai vargina tik delnų ir padų prakaitavimas), gustacinis prakaitavimas (veido ar krūtinės prakaitavimas pavalgius aštraus, karšto maisto).
Pagal atsiradimo laiką, hiperhidrozė skirstoma į įgytą ir įgimtą. Pirminė židininė hiperhidrozė dažniausiai atsiranda paauglystėje ar jaunystėje. Kai kurių mokslinių tyrimų išvados byloja, kad pirminė židininė hiperhidrozė gali būti paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Vadinasi, jeigu serga vienas iš tėvų, yra 50% tikimybė, kad susirgs ir vaikas.
Antrinė hiperhidrozė gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje.
Hiperhidrozės priežastys
Tikslios pirminės hiperhidrozės priežastys nėra aiškios. Vyrauja nuomonė, kad pagausėjęs prakaitavimas atsiranda dėl simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo. Daugeliui pacientų būklę pablogina nerimas, susijaudinimas, nikotinas, kofeinas, tam tikri kvapai bei maisto produktai.
Pirminė hiperhidrozė taip siejama su šiomis ligomis ir būklėmis:
- POEMS sindromu;
- Diabetine neuropatija;
- Juostine pūsleline;
- Seilių liaukų uždegimu;
- Frey sindromu ir kt.
Antrinę hiperhidrozę gali sukelti:
- Skydliaukės, hipofizės ligos;
- Cukrinis diabetas;
- Onkologinės ligos, pvz., limfoma, feochromocitoma ir pan.;
- Podagra;
- Menopauzė;
- Tam tikri vaistai, pvz., SSRI grupės antidepresantai (sertralinas ir kiti), tricikliai antidepresantai (amitriptilinas), opioidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas), insulinas, nerimą mažinantys vaistai, adrenerginių receptorių agonistai (klonidinas, fenilefrinas, oksimetazolinas, dobutaminas ir pan.), cholinerginių receptorių agonistai (pilokarpinas, donepezilis, galantaminas, neostigminas, piridostigminas ir pan.).;
- Apsinuodijimas gyvsidabriu;
- Infekciniai susirgimai, pvz., tuberkuliozė, ŽIV infekcija, infekcinis endokarditas;
- Nugaros smegenų pakenkimas, pvz., po traumos;
- Parkinsono liga;
- Fibromialgija;
- Širdies nepakankamumas ir kitos širdies ligos;
- Plaučių ligos;
- Nerimas;
- Nutukimas;
- Karščiavimas.
Kaip pasireiškia hiperhidrozė?
Dažniausiai pacientai skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu delnų, padų ir pažastų srityse. Prakaitavimas ypač padidėja karštoje, drėgnoje aplinkoje ar stiprių emocijų fone.
Delnų ir padų prakaitavimas: nuolat drėgni delnai ir padai, šalti ir melsvi pirštų galiukai. Varginant gausiam pažastų prakaitavimui, atsiranda odos maceracija (iššutimas), prakaito dėmės ant rūbų.
Pacientai patiria didelį psichologinį ir emocinį stresą, vengia socialinių situacijų (pvz., bijo rankos paspaudimo ir pan.).
Kaip diagnozuojama hiperhidrozė?
Pirminės židininės hiperhidrozės diagnostiniai kriterijai:
- Matomas gausus, židininis prakaitavimas bent 6 mėnesius, atsiradęs be aiškios priežasties;
- Abipusis, simetriškas prakaitavimas;
- Būklė sutrikdo kasdienę veiklą;
- Gausaus prakaitavimo epizodas bent 1 kartą per savaitę;
- Liga prasidėjo < 25 metų amžiaus;
- Šeimos nariai, sergantys nežinomos kilmės (idiopatine) hiperhidroze;
- Miego metu neprakaituojama.
Liga diagnozuojama, kai yra teigiamas pirmasis kriterijus ir bent 2 kiti aukščiau išvardinti kriterijai.
Diagnozuojant antrinę hiperhidrozę, svarbu įvertinti gretutines paciento ligas bei vartojamus vaistus. Antrinei hiperhidrozei būdinga tai, kad žmogus prakaituoja tiek būdraujant, tiek miegant. Be to, svarbu atsižvelgti į kitus paciento nusiskundimus, pvz., svorio kritimą, karščiavimą ir pan. Lydintys simptomai dažniausiai byloja apie antrinę hiperhidrozės kilmę.
Neurologinių ligų sukeltai hiperhidrozei būdingas asimetriškas (t. y., tik vienos kūno dalies) prakaitavimas. Daugeliu atvejų tiksliai diagnozei nustatyti užtenka tik gydytojo apžiūros. Įtariant antrinę hiperhidrozę, skiriami papildomi kraujo tyrimai, kitų gydytojų konsultacijos. Kai kuriais atvejais atliekamas jodo-krakmolo testas, norint patikslinti ligos lokalizaciją, prakaitavimo intensyvumą.
Hiperhidrozės komplikacijos
Pastebėta, kad sergančiuosius hiperhidroze dažniau vargina:
- Odos grybelinės infekcijos;
- Virusinės karpos;
- Odos iššutimas;
- Atopinis dermatitas ir kitos egzemos;
- Bakterinės odos infekcijos;
- Psichologinis ir emocinis stresas, nerimas, depresija. Dažnai pacientai pradeda vengti socialinių situacijų (pvz., rankos paspaudimų);
- Sunkumai darbe, pvz., dėl drėgnų rankų sunku dirbti kompiuteriu, slysta įrankiai (tai ypač pavojinga dirbant su aštriais įrankiais), sunku groti muzikiniais instrumentais.
Jeigu Jus vargina pagausėjęs prakaitavimas, neatidėliokite vizito pas gydytoją. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti veiksmingus hiperhidrozės gydymo metodus, kurie ženkliai pagerins Jūsų savijautą bei gyvenimo kokybę.
Apie hiperhidrozės gydymą skaitykite skyrelyje „Hiperhidrozės gydymas“.
