- Fototoksinė - UV spinduliai tiesiogiai aktyvuoja fotosensibilizuojančią medžiagą, o to pasekoje pažeidžiama oda;
- Fotoalerginė - tai imuninės sistemos reakcija, kur antigenas yra UV spindulių aktyvuota medžiaga. Susiformavus antigenui, tolesnis ligos vystymosi mechanizmas yra kaip alerginio kontaktinio dermatito.
Dažniausiai UV spinduliai reaguoja su:
- Deguto, dervų preparatais;
- Kvapiosiomis medžiagomis, muskusu;
- Insekticidais, dezinfektantais;
- Tam tikrais vaistais: fenotiazino grupės preparatais, kumarinais, furozemidu, amiodaronu, ciprofloksacinu, tiaprofeno rūgštimi.
Šiose medžiagose yra cheminių junginių, kurie įjautrina odą saulės UV spinduliams, t. y., pasižymi fotosensibilizuojančiu poveikiu. To pasekoje odoje gali atsirasti bėrimų, atsiradusių būtent rūbais nepridengtose vietose.
Vaistai, kurie dažniausiai nulemia fototoksinį dermatitą:
- Tetraciklinų grupės antibiotikai (ypač - doksiciklinas);
- Tiazidiniai diuretikai (pvz., hidrochlortiazidas);
- Sulfonamidai;
- Fluorchinolonų grupės antibiotikai (pvz., ciprofloksacinas);
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ypač - piroksikamas, ketoprofenas, naproksenas);
- Psoralenai (tačiau gydytojo priežiūroje šiais vaistais efektyviai gydoma psoriazė, egzema ar baltmė);
- Tam tikri priešgrybeliniai preparatai (griseofulvinas, vorikonazolis);
- Retinoidai;
- Deguto preparatai;
- Jonažolė.
Fotoalerginio dermatito „kaltininkai“ – tai tam tikri vietiškai vartojami vaistai, kitos vietinio naudojimo medžiagos, pvz.:
- Apsauginiai kremai nuo saulės, į kurių sudėtį įeina benzofenonai, dibenzoilmetanai, cinamatai;
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ketoprofenas, diklofenakas);
- Kvapiosios medžagos (6-metilkumarinas, muskusas, ambra, sandalmedžio aliejus);
- Fenotiazinai (pvz., prometazinas);
- Tam tikros antibakterinės medžiagos (bitinolis, chlorheksidinas, fentikloras, heksachlorofenas).
Tačiau ir sisteminių vaistų vartojimas gali sukelti fotoalerginį dermatitą. Nustatyta, jog šie vaistai turi didžiausią tikimybę išprovokuoti šią ligą:
- Kvinidinas (quinidine);
- Grizeofulvinas;
- Kvininas (quinine);
- Fluorchinolonų grupės antibiotikai;
- Sulfonamidai;
- Ketoprofenas;
- Piroksikamas.
Kita fotokontaktinio dermatito atmaina - tai fitofotodermaitas, atsirandantis dėl UV spindulių ir tam tikrų augalų sąveikos. Augalai, galintys lemti fitofotodermatitą:
- Skėtinių šeimos atstovai (paprastasis pastarnokas, salierai, petražolės, Sosnovskio barščiai);
- Figos;
- Pupinių šeimos augalai;
- Rūtinių šeimos atstovai (pvz., laimai);
- Jonažolė;
- Garstyčios;
- Vėdrynas.
Tai reiškia, jog, pvz., ant odos patekus šių augalų žiedadulkių, lapų sulčių ar kitų medžiagų, ir, pabuvus saulės šviesoje, odoje atsiras bėrimų, panašių į nudegimą.
Kokie yra fotokontaktinio dermatito požymiai?
Fotokontaktinio dermatito simptomai labiausiai priklauso nuo jį sukėlusios medžiagos ir odoje įvykusių reakcijų. Fototoksinis dermatitas primena smarkų nudegimą nuo saulės, o fotoalerginis dermatitas panašus į egzemą, jam būdingi niežtintys bėrimai.
Fitofotodermatitas pasireiškia pūslėmis ir rusvais dryžiais tose vietose, kur oda kontaktavo su augalais. Dryžuotas bėrimo pobūdis atsiranda dėl atsiktinio odos trynimosi į augalo stiebą ar lapus. Pūslės, odos patinimas gali atsirasti jau po kelių minučių nuo kontakto, nors dažniausiai odos pažeidimas išryškėja per 24 valandas, o piką pasiekia per 48-72 valandas. Bėrimui būdingas linijinis išsidėstymas, neįprasta konfigūracija. Jų paprastai neniežti, tačiau gali skaudėti. Sugijus, lieka použdegiminė pigmentacija, nunykstanti per kelis mėnesius ar metus. Ši dermatito atmaina pakankamai dažnai vargina barmenus ir kulinarus, kurie maisto ir gėrimų gamyboje naudoja laimą, salierus.
Kaip diagnozuojamas ir gydomas fotokontaktinis dermatitas?
Konsultacijos metu nustatomas galimas polinkis padidintam jautrumui saulės spinduliams, kruopščiai apžiūrima oda, matomi bėrimai. Esant diagnostinių neaiškumų, gali būti atliekami fototestai. Pacientams, kuriems fotokontaktinis dermatitas atsirado dėl geriamų vaistų, nustatoma sumažėjusi minimali eriteminė dozė (MED). Odos biopsijos ir histologinio tyrimo vertė tiriant dėl fotokontaktinio dermatito yra menka.
Pagrindinis gydymo uždavinys - nustatyti fotosensibilizuojančią medžiagą ir jos vengti. Pašalinus susirgimą provokuojantį veiksnį, pasveikstama savaime ir liga nebesikartoja. Jeigu to neįmanoma padaryti, taikomos apsauginės priemonės nuo saulės:
- Kuo daugiau kūno pridengiantys rūbai (marškiniai ilgomis rankovėmis, kelnės ilgomis klešnėmis);
- Plačiabrylė skrybėlė;
- Saulės vengimas jos piko valandomis (10-16 val.);
- Akiniai nuo saulės;
- Apsauginiai kremai nuo saulės (plataus spektro, kad apsaugotų nuo UVA ir UVB spindulių, SPF turi siekti bent 30) ir kt. Plačiau apie apsaugą nuo saulės skaitykite skyreliuose „Priešvėžinės odos būklės ir odos vėžio prevencija“, „Nudegimai nuo saulės“;
- Esant alergijai apsauginių kremų nuo saulės sudedamosios dalims, rinkitės tokį, kuriame nėra cheminių filtrų, o įeina cinko oksidas, titano dioksidas.
Fototoksinis dermatitas gydomas kaip nudegimai nuo saulės - taikomi vėsūs kompresai, emolientai, nuskausminamieji vaistai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Nudegimai nuo saulės“.
Fotoalerginio dermatito gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai. Sunkesniais atvejais taikomas gydymas sisteminiais kortikosteroidais.
