Nagų grybelinės infekcijos
Nagų grybeliui (onichomikozei) būdinga pakitusi nago spalva, nago plokštelės sustorėjimas, trapumas, deformacija. Plačiau skaitykite skyrelyje „Nagų grybelinė infekcija“.
Bakterinės nagų infekcijos
Ūminė paronichija. Ūminis nago volelių uždegimas, kurio eigoje gali susiformuoti pūliniai. Uždegimas traktuojamas ūminiu, jeigu trunka mažiau nei 6 savaites.
Ligą dažniausiai sukelia normalios odos mikrofloros komponentai, auksinis stafilokokas (S. aureus), streptokokai. Dėl mechaninių ar cheminių traumų pažeidžiamas nago krantelių vientisumas ir sutrikdomas apsauginis barjeras. Tai lemia užkrato patekimą bei ūmaus uždegimo vystymąsi.
Be to, ūminė paronichija gali būti tam tikrų vaistų šalutine reakcija, ypač chemoterapinių preparatų, sisteminių retinoidų, anti-retrovirusinių vaistų.
Kokie kiti veiksniai didina tikimybę susirgti paronichija?
- Manikiūras;
- Nagų kramtymas, krapštymas, nagų odelių traumavimas;
- Įaugę nagai;
- Cukrinis diabetas;
- Darbas drėgmėje.
Kokie yra paronichijos simptomai?
Būdinga staigi simptomų pradžia. Staiga nago voleliai parausta, patinsta, atsiranda skausmas. Dažnai susiformuoja paviršinis pūlinys. Kartais infekcija gali išplisti į gretimą nago volelį. Tokiu atveju uždegimas apjuosia visą nago plokštelę.
Infekcinės kilmės paronichija dažniausiai apima vieną nagą, o atsiradusi dėl vaistų pažeidžia kelis nagus.
Dažniausia kojų nagų paronichijos priežastis- įaugę kojų nagai, įgimtos kojų nagų deformacijos.
Negydant, infekcija gali išplisti į aplinkinius ir gilesnius piršto audinius, gali susiformuoti landuonis (pūlinis piršto uždegimas), atsiranda nagų distrofija.
Kaip gydoma paronichija?
Liga diagnozuojama remiantis būdingais simptomais ir požymiais (paraudę, skausmingi, patinę nago voleliai). Laboratorinių tyrimų dažniausiai neprireikia. Kai kuriais atvejais, norint patikslinti infekcijos sukėlėją, gali būti atliekamas pūlių pasėlis.
Pagrindinis paronichijos gydymo metodas - vonelės, antibiotikai bei chirurginė intervencija. Nesant pūlinio, skiriamos vonelės su antiseptikais bei antibiotikų kursas. Kai susiformuoja pūlinys, atliekama incizija ir drenavimas.
Landuonis (pūlingas piršto uždegimas). Tai infekcinis susirgimas, kurį dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas (S. aureus), streptokokai. Pirštų pagalvėlių viduje yra jungiamojo audinio pertvarėlės, dalinančios puriuosius audinius į tam tikrus „skyrelius“, todėl iš pradžių infekcinis židinys būna apribotas. Dėl infekcijos ar pūlinio tokiame „skyrelyje“ padidėja spaudimas į gretimus audinius, todėl ši būklė gali komplikuotis išemine nekroze, osteomielitu, sausgyslių uždegimu ar netgi pūlingu piršto sąnarių artritu.
Mikroorganizmai į piršto pagalvėlę patenka pro pažeistą odą, pvz., įsidūrus, įsivarius rakštį. Be to, rizika susirgti pūlingu piršto uždegimu padidėja ir šiais atvejais:
- Sergant cukriniu diabetu;
- Išsekus, pervargus;
- Trūkstant vitaminų;
- Ilgai būnant šaltyje;
- Dirbant su oda dirginančiomis medžiagomis;
- Negydant (ar netinkamai gydant) paronichijos Pūlingi pirštų uždegimai sudaro net 15-20% visų rankų infekcijų atvejų. Dažniausiai pažeidžiami nykščiai bei rodomieji pirštai.
Kokie yra landuonio simptomai?
Būdingas stiprus pažeisto piršto pulsuojantis skausmas. Skausmas gali būti toks smarkus, kad trikdo miegą. Pirštas parausta, patinsta. Priklausomai nuo pažeistos struktūros, vizualinė landuonio išraiška gali kiek skirtis:
- Odos landuonis. Tai yra lengviausia ligos forma. Piršto gale atsiranda pūslė, pilna pūlių. Kartais šis pūlinys pratrūksta savaime. Išsivalius pūliams, skausmas sumažėja.
- Poodžio landuonis. Dažniausiai sutinkama ligos forma. Vargina nuolatinis pulsuojantis piršto skausmas, kuris ypač sustiprėja ranką nuleidus. Būdingas ryškus piršto patinimas.
- Apynagės landuonis. Pažeidžiamas nagą juosiantis volelis. Būdingas apynagės paraudimas, patinimas. Paspaudus patinusią vietą, gali prasiveržti pūlių. Negydant ar gydant netinkamai, pūliai linkę susikaupti po nagu.
- Panagės landuonis. Po nagu susiformuoja pūlinys, todėl nago plokštelė kiek pasikelia. Būdingas karščiavimas, stiprus pažeisto nago skausmas.
Kaip diagnozuojamas ir gydomas landuonis? Liga diagnozuojama remiantis tipiniais požymiais. Dažniausiai diagnostikai užtenka detalios gydytojo apžiūros. Atliekami kraujo tyrimai uždegimui nustatyti. Rekomenduojama plaštakų rentgenografija pirštų kaulų būklės įvertinimui.
Gydymui skiriamos vonelės su antiseptiniai tirpalais, antibiotikų kursas. Susiformavus pūliniui, taikomos chirurginės intervencijos - incizija ir drenavimas.
Žalių nagų sindromas. Pacientams, kurių naguose yra onicholizė ir kurie mėgsta braidyti atviruose vandens telkiniuose, ilgainiui nagai gali įgauti žalią atspalvį. Tai vadinama žalių nagų sindromu. Tokį nagų spalvos pokytį sukelia bakterija Pseudomonas aeruginosum, kuria ir užsikrečiama vandenyje.
Žalių nagų sindromas, kaip taisyklė, būna onicholizės ar lėtinės paronichijos pasekmė. Dažniausiai spalvą pakeičia tik 2 nagai. Be to, ši bakterija, priešingai negu grybelis, nepažeidžia pačios nago plokštelės, o žalia spalva atsiranda dėl pigmento susikaupimo po nagu. Dėl šios priežasties, net ir skyrus tinkamą gydymą, žalia nagų spalva gali išlikti net kelis mėnesius.
Gydymui skiriami antibiotikai bei vonelės su antiseptiniais tirpalais. Taip pat rekomenduojama vengti kojų mirkymo, braidymo vandens telkiniuose. Nagai turi būti visados sausi. Būtina reguliariai kirpti nagus, kol jie atauga sveiki.
Virusinės nagų infekcijos
Karpos. Žmogaus papilomos viruso infekcija - pati dažniausia nagų virusinė infekcija. Dažniausiai karpos atsiranda ties nago voleliais, gali būti ir ponaginių karpų. Karpos, atsiradusios ties proksimaliniu (t. y., artimuoju) nago voleliu, gali lemti išilginių griovelių ar nagų distrofijos išsivystymą. Nago guolyje atsiradusios karpos sukelia onicholizę. Po nagais ir aplink nagus esančias karpas sunkiau pagydyti, kadangi jos esti atsparesnės įprastiniams gydymo metodams. Plačiau apie karpas skaitykite skyrelyje „Karpos“.
Herpes viruso sukeltas landuonis. Dažniausiai tai būna odos ar gleivinių Herpes infekcijos komplikacija, kuomet virusas patenka pro piršto odos mikrotraumą. Žmogus užsikrečia pats nuo savęs. Dažniausiai taip nutinka mažiems vaikams, kurie suserga stomatitu ir dar turi įprotį čiulpti pirštukus. Liga praeina savaime per 2-3 savaites, tačiau turi polinkį pasikartoti. Plačiau skaitykite skyrelyje „Paprastoji pūslelinė“.
