Apskaičiuota, jog židinine alopecija suserga maždaug 1 iš 1000 žmonių, o bendra tikimybė susirgti šia liga gyvenimo eigoje siekia apie 2%. Dažniausiai suserga jaunesni nei 30 metų žmonės, nors alopecija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai.
Židininės alopecijos vystymosi mechanizmas
Dėl uždegimo sutrinka normalus plauko augimo ciklas. Visgi, priešingai negu randėjančios alopecijos atveju, plaukų folikulai nesunaikinami negrįžtamai, nebūna randėjimo.
- Plaukų augimo ciklo sutrikdymas. Normos atveju, plaukas pereina kelias fazes: aktyvaus augimo (anageno), transformacijos (katageno) bei ramybės (telogeno). Sergant židinine alopecija, uždegimas paveikia anageno fazėje esančius plaukų folikulus, dėl to vystosi distrofiniai pokyčiai, plaukai greičiau pereina į katageno bei telogeno fazes.
- Autoimuniniai reiškiniai. Židininė alopecija neretai būna susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis, pvz., tiroiditu ar baltme. Todėl neatmetama ir autoimuninė šio susirgimo kilmė.
- Genetinis polinkis. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad 20% sergančiųjų turi pirmos eilės giminių, taip pat sergančių šia liga.
- Kiti veiksniai, galimai turintys įtakos židininės alopecijos išsivystymui: infekcijos, tam tikri vaistai, didelis emocinis stresas ir kt.
Kokie yra židininės alopecijos požymiai?
- Pacientams, sergantiems židinine alopecija, galvoje atsiranda išplikimo židinių. Jie būna pavieniai, apvalios formos, lygaus paviršiaus, dažniausiai atsiradę per kelias savaites. Kartais vargina niežulys, deginimo jausmas (neretai dar prieš išplinkant). Retais atvejais netenkama visų galvos plaukų.
- Kaip jau minėta, ši alopecija dažniausiai pažeidžia galvos odą, tačiau gali paveikti ir kitas plaukuotas kūno vietas. Nuo to priklauso ir ligos sunkumas: kartais liga pasireiškia tik vienu išplikimo židiniu galvos odoje, o sunkiais atvejais netenkama visų galvos plaukų, antakių, blakstienų, kitų kūno plaukų.
- Išplikimo židinių pakraščiuose gali būti matomi labai trumpi, it nulaužti plaukai, vos kelių milimetrų ilgio. Tai rodo, jog pažeidimo židinys vis plečiasi. Vyrams galimas barzdos pažeidimas, kartais tai būna vieninteliu ligos požymiu.
- Alopecijos plotai linkę plėstis ir susilieti tarpusavyje.
- Net iki 60% pacientų liga gali pažeisti ir nagus. Dažniausiai nago plokštelėje atsiranda smulkių duobučių, nago plokštelė pasidaro gruoblėta, atsiranda išilginių dryžių, onicholizė ir pan. Nagų pažeidimai rodo sunkesnę ligos eigą.
- Kiti susirgimai. Židininė alopecija yra susijusi su kitomis autoimuninėmis ir vidaus organų ligomis. Dažniausios sąsajos nustatytos su baltme, raudonąja vilklige, psoriaze, atopiniu dermatitu, skydliaukės ligomis, alerginiu rinitu. Kadangi plaukų netekimas kelia daug nerimo, streso, neigiamai veikia psichologinę ir emocinę būklę, pacientus, sergančius židinine alopecija, dažniau vargina nuotaikų sutrikimai, depresija ir pan.
Ligos eiga
Židininė alopecijos eiga yra neprognozuojama. Daugumai pacientų plaukai atauga savaime. Maždaug pusei iš jų, kurie turi pavienių išplikimo židinių, plaukai atauga 1 metų bėgyje. Visgi didžiajai daliai liga linkusi pasikartoti. Kai kuriais atvejais židininė alopecija gali persistuoti kelis metus, ir plaukai gali niekada nebeataugti. 10% ligonių liga progresuoja iki visiško plaukų netekimo. Blogos prognozės požymiai:
- Ligos pradžia vaikystėje;
- Išplitusi liga (pvz., apimanti visos galvos ar net viso kūno plaukus);
- Ligos trukmė > 1 metų;
- Nagų pažeidimai;
- Atopinis dermatitas;
- Šeimoje yra sergančių židinine alopecija;
- Išplikimas apima smilkinius ir pakaušį.
Šie veiksniai rodo didesnę atkryčių tikimybę bei nepalankią ligos eigą.
Kaip diagnozuojama židininė alopecija?
Daugumoje atveju užtenka nuodugnios gydytojo apžiūros. Iš esmės ligos diagnostika remiasi šiais kriterijais:
- Lygūs, pavieniai išplikimo židiniai galvos odoje. Kartais pažeista galvos oda gali būti nežymiai paraudusi.
- Išplikusių vietų pakraščiuose matomi trumpi, tarytum nulūžę plaukai. Juos galima nesunkiai ištraukti.
- Esant aktyviam plaukų slinkimui, galima nesunkiai ištraukti plaukus iš išplikusių vietų pakraščių.
Konsultacijos metu atliekamas ir pažeistų sričių ištyrimas dermatoskopu. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.
Pacientams taip pat rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą.
Židininė alopecija skirtina nuo galvos odos grybelinės infekcijos, trichotilomanijos, randėjančios alopecijos, androgeninės alopecijos, antrinio sifilio ir kitų panašiais simptomais pasireiškiančių ligų. Todėl nerekomenduojama užsiimti savigyda, ir pastebėjus bet kokį nerimą keliantį plaukų ar galvos odos pokytį, nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą.
Kaip gydoma židininė alopecija?
Židininės alopecijos gydymas apima įvairius vietinius, sisteminius medikamentus, procedūras bei psichologinį konsultavimą pacientams, patiriantiems daug streso dėl savo ligos. Pagrindiniai ligos gydymo būdai:
- Kortikosteroidų injekcijos į išplikimo židinį. Tai tinka pacientams, turintiems pavienių pažeidimų. Šis metodas taikomas tiek seniems, tiek ir besiformuojantiems alopecijos židiniams, kadangi taip skatinamas plaukų ataugimas bei stabdomas ligos plitimas. Dažniausiai plaukai pradeda atauginėti po 6-8 savaičių. Procedūros kartojamos kas 4-6 savaitės, atsižvelgiant į individualų paciento poreikį. Nesant gydymo efekto po 6 mėnesių, svarstomos alternatyvios terapijos. Pagrindiniai nepageidaujami kortikosteroidų injekcijos reiškiniai - odos atrofija, pigmentacijos pokyčiai, teleangiektazijos (smulkiųjų kraujagyslių išsiplėtimas). Šis gydymo metodas netaikomas, kai liga esti išplitusi ir paveikiami dideli galvos plotai.
- Kortikosteroidų tepalai. Tai vieni dažniausiai skiriamų vaistų, tinkamų ir vaikams. Skiriami stipraus poveikio kortikosteroidai, jais tepami ligos pakenktos zonos. Gydymo efektyvumas vertinamas bent po 3 mėnesių. Galimi šalutiniai reiškiniai - odos atrofija, hipopigmentacija, teleangiektazijos.
- Vietinė imunoterapija. Tai daugiausiai vilčių teikiantis gydymo būdas esant išplitusiai ligai ar dažniems atkryčiams. Metodo esmė - kas savaitę atliekamos procedūros, kuomet išplikusios sritys yra paveikiamos stipriu alergenu, ko pasėkoje išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas. Silpna alerginė reakcija galimai skatina plaukų ataugimą, kuris tampa matomas po 3 mėnesių. Nesant efekto po 6 mėnesių, procedūros nutraukiamos ir svarstomi alternatyvūs gydymo metodai. Visgi imunoterapija nėra panacėja, 60% atvejų atkrytis įvyksta po 2,5 metų.
- Minoksidilis - pagalbinė gydymo priemonė, derinama su gydymu kortikosteroidais. Jį galima naudoti ir vaikams. Efektyvumas vertinamas po 3 mėnesių. Visgi šis vaistas nėra efektyvus, kai netekta visų galvos plaukų, o efektui palaikyti reikalingos nuolatinės medikamento aplikacijos. Minoksidilis dažniausiai yra gerai toleruojamas, tačiau kartais gali pasireikšti ir šalutiniai reiškiniai, pvz., niežulys, dermatitas, padidėjęs veido plaukuotumas. PUVA terapija ir antralinas yra rečiau pasitelkiamos pagalbinės židininės alopecijos gydymo priemonės.
- Sisteminis gydymas skiriamas tik esant išplitusiai ligai. Dažniausiai tai būna geriamieji kortikosteroidai. Nors šie vaistai ir gali paskatinti plaukų ataugimą, dėl šalutinių reiškinių šis gydymo būdas nėra itin populiarus. Be to, nutraukus medikamentus, įvyksta atkrytis. Kiti, žymiai rečiau taikomi vaistai - sulfasalazinas, metotreksatas, imunosupresiniai vaistai. Tai rezerviniai vaistai, skiriami itin retais atvejais, kai ligos eiga yra labai sunki.
- Kiti gydymo būdai: gydymas eksimeriniu lazeriu, vietiniai kapsaicino preparatai, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija, frakcinė fototermolizė, botulino toksino injekcijos ir kt.
- Kosmetinis kamufliažas: perukai, permanentinis makiažas (kai alopecija pažeidžia antakius), dirbtinės blakstienos (esant blakstienų pažeidimui).
- Psichologinis konsultavimas.
Visais atvejais rekomenduojama neužsiimti savigyda ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris, įvertinęs Jūsų būklę, paskirs tinkamiausią gydymą.
