Randinė alopecija

Randinė alopecija

Plaukų slinkimas, plikimas yra pakankamai neretai sutinkami reiškiniai gydytojo dermatologo praktikoje. Židininė ir androgeninė alopecija (plačiau skaitykite skyreliuose „Moterų androgeninė alopecija“, „Vyrų androgeninė alopecija“, „Židininė alopecija“) sudaro nemažą dalį plikimo atvejų. Sergant šiomis ligomis sutrinka normalus plauko augimo ciklas (plačiau skaitykite „Plaukų fiziologija ir augimas“), tačiau plaukų folikulai nėra sunaikinami - jie tik tampa nepajėgūs suformuoti sveiką, ilgą plauką. Tinkamai gydant, plaukai daugumoje atvejų atauga.

Randinė alopecija apima grupę ligų, kurias vienija tai, jog plauko folikulas yra negrįžtamai sunaikinamas ir jį perauga jungiamasis audinys, susiformuoja randas. Kai kuriais atvejais plaukų netekimas vyksta palaipsniui, ligos pradžia būna nepastebima ir besimptomė. Kitais atvejais plaukų slinkimą lydi niežulys, deginimas, skausmas, būklė greitai progresuoja. Plauko ataugimas tampa neįmanomas, kadangi sunyksta kamieninės plauko folikulo ląstelės. Uždegimas, naikinantis plaukų folikulus, vyksta po oda, todėl pats randų susidarymo procesas yra nematomas plika akimi. Randėjančios alopecijos būna pirminės ir antrinės:

  • Pirminės - dėl tam tikrų odos ligų, kuomet plauko folikulas yra pažeidžiamas tiesiogiai, jis yra uždegiminio proceso taikinys.
  • Antrinės - dėl kitų priežasčių, pvz., terminio nudegimo, traumos, jonizuojančios spinduliuotės, tempimo ir pan., kai plauko folikulas pažeidžiamas netiesiogiai.

Registracija konsultacijai

Apskaičiuota, jog randinė alopecija gali sudaryti net iki 7% visų plaukų netekimo atvejų. Liga pasireiškia vienu ar keliais nuplikimo židiniais, kurie gali būti vos pastebimi ar susilieti tarpusavyje, taip pažeisdami visą skalpą. Oda pažeidimo židiniuose būna lygi, be plaukų, blizgiu paviršiumi, joje nėra porų. Kai kuriais atvejais būna ir uždegimo požymių, odos paraudimas, pleiskanojimas, pigmentacijos pokyčių, pūlinukų, šlapiavimas. Minėti požymiai rodo aktyvią susirgimo fazę. Dažnu atveju ši liga sukelia didelį psichologinį diskomfortą, nerimą, neigiamai veikia emocinę savijautą. Svarbu pabrėžti, kad randėjanti alopecija nėra užkrečiama liga.

Gyvenimo eigoje naujų plaukų folikulų nesusidaro, visi jie susiformuoja nėštumo metu. Todėl bet koks rimtas plauko folikulo pažeidimas gali nulemti plauko netekimą. Net ir šiandien nėra jokių veiksmingų priemonių, galinčių atkurti negrįžtamai pažeistus plaukų folikulus. Gydymas orientuotas į ligos progresijos stabdymą bei nuplikimo židinių maskavimą.

Tikslios ligos priežasties išaiškinimui dažniausiai tenka atlikti galvos odos biopsiją bei histologinį ištyrimą. Pagal tai, kokios ląstelės dominuoja histologiniame tyrime, randėjančios alopecijos skirstomos į:

  • Neutrofilų kilmės. Tai - folliculitis decalvans, disekuojantis skalpo folikulitas.
  • Limfocitų kilmės - plokščioji kerpligė ir jos variantai, raudonoji vilkligė, frontalinė fibrozuojanti alopecija ir kt. Plokščioji kerpligė yra pati dažniausia randėjančios alopecijos priežastis, sudaranti net iki 10% atvejų.
  • Mišrios kilmės, pvz., nespecifinė pirminė randėjanti alopecija.

Nustatant ligos priežastį, svarbu remtis ne tik histologiniu tyrimu, ir bet kitais požymiais. Įvertinamas paciento amžius, ligos pradžia, kiti odos susirgimai, autoimuninės ligos, plaukų priežiūros įpročiai, lydintys simptomai (niežulys, deginimas, pūlingos išskyros). Skalpo niežulys yra vienas iš plokščiosios kerpligės simptomų. Šiai ligai taipogi būdingas skalpo skausmas, bėrimas šiurkščiomis, pleiskanojančiomis plokštelėmis, taip pat gali būti ir pūslių. Sergant disekuojančiu folikulitu, vargina skalpo odos pūliavimas, šašai.

Dažniausiai randinė alopecija atsiranda jaunystėje, išskyrus keletą genetinių susirgimų, pastebimų jau vaikystėje, bei priekinę fibrozuojančią alopeciją, pasireiškiančią moterims po menopauzės. Neretai diagnozę sufleruoja ir tipingas pažeidimų išsidėstymas, pvz., esant frontalinei fibrozuojančiai alopecijai, pažeidžiama priekinė skalpo dalis, antakiai. Kai randinė alopecija išsivysto dėl raudonosios vilkligės, skalpo odos pažeidimus lydi uždegimas, atrofija, pigmentacijos pokyčiai.

Apžiūros metu atliekamas ir plaukų tempimo testas. Normos atveju gali išsitraukti iki 3 plaukų. Kiti atliekami tyrimai:

  • Plauko mikroskopija;
  • Galvos odos apžiūra dermatoskopu;
  • Pasėlis esant šašų, šlapiavimui;
  • Kraujo tyrimai dėl autoimuninių ligų.

Kaip gydoma randinė alopecija?

Kaip jau minėta, esant randėjančiai alopecijai, plaukai nebeatauga. Gydymas skiriamas siekiant sustabdyti ligos progresavimą bei užmaskuoti pažeidimo židinius. Kuo greičiau paskiriamas tinkamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Deja, atsakas į gydymą būna individualus, kaip ir susirgimo eiga. Dėl įvairialypio susirgimo pobūdžio neretai sunku būna nustatyti gydymo trukmę.

Alopecija, atsiradusi dėl plokščiosios kerpligės, gydoma kortikosteroidais. Skiriami tepalai, sisteminis gydymas, injekcijos į pažeidimo židinį. Kai plaukų netenkama dėl raudonosios vilkligės, ligos progresavimo stabdymui rekomenduojama apsauga nuo saulės, vietiniai kortikosteroidai bei jų injekcijos į pažeidimo židinį. Esant išplitusiai ligai, skiriama terapija ligą modifikuojančiais vaistais, pvz., hidroksichlorokvinu.

Neutrofilų kilmės randėjančios alopecijos gydomos antibiotikais (tepamais, geriamais) ir antiseptikais.

Jeigu pasiekiama ligos kontrolė ir būklė išlieka stabili bent porą metų, galima svarstyti chirurgines gydymo galimybes, pvz., plaukų transplantaciją.

Rekomenduojami švelnūs, nedirginantys skalpo odos plaukų priežiūros produktai. Kosmetiniam kamufliažui (pvz., perukams, skarelėms ir kitoms nuplikimo maskavimo priemonėms) apribojimų nėra.

Viso gydymo metu ir pabaigus gydymą būtinas nuolatinis paciento sekimas, būklės dinamikos vertinimas, idant ligos atkrytis būtų nustatytas kuo anksčiau.