Nustatyta, kad ši alopecija gali varginti net iki 19% moterų. Pastebėta, kad moterų androgeninė alopecija dažniausiai prasideda po menopauzės, nors teoriškai gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, pasibaigus brendimui. Epidemiologiniu tyrimu buvo nustatyta, jog ši būklė vargina apie 3% 20-29 amžiaus moterų ir 29% 70-89 amžiaus moterų.
Kokios yra moterų androgeninės alopecijos priežastys?
Pastebimas plaukų retėjimas priekinėje skalpo dalyje ir viršugalvyje vyksta dėl to, jog palaipsniui mažėja ilgųjų plaukų ir daugėja trumpų, plonų gyvaplaukių. Šis procesas vadinamas „folikulų miniatiūrizacija“. Be to, plauko augimo (anageno) fazė sutrumpėja nuo kelių metų iki kelių mėnesių ar net savaičių. Plačiau apie plaukų augimą skaitykite skyrelyje „Plaukų fiziologija ir augimas“.
Konkretūs mechanizmai, lemiantys plauko folikulo pokyčius esant moterų androgeninei alopecijai, nėra identifikuoti. Manoma, kad šios būklės atsiradimui, kaip ir vyrų androgeninei alopecijai, įtakos turi genetinis polinkis bei testosteronas. Pastebėta, kad moterims, kurių kraujyje yra padidėjęs androgenų kiekis (pvz., sergant policistinių kiaušidžių sindromu, turint antinksčių ar kiaušidžių navikus, gaminančius androgenus) androgeninė alopecija išsivysto kur kas anksčiau. Visgi dauguma moterų, kurioms pasireiškia šitoks plaukų slinkimas, turi normalią testosterono koncentraciją kraujyje, tad tikslus moterų androgeninės alopecijos išsivystymo mechanizmas lieka neaiškus.
Moterų androgeninės alopecijos požymiai
Tai nerandėjanti alopecija, kuriai būdingas progresuojantis plaukų retėjimas priekinėje skalpo dalyje ir viršugalvyje. Kai kurioms pacientėms plaukai labiausiai išplonėja priekinėje galvos dalyje, kur susidaro „Kalėdų eglutės“ raštas, jeigu sklastymas išsidėsto per vidurį. Kitoms pacientėms plaukai gali retėti per visą galvos plotą. Plaukų augimo linija palei kaktą dažniausiai nepažeidžiama, nors kartais plaukai gali retėti smilkiniuose. Verta įsidėmėti, jog randai, uždegimas, pleiskanojimas nėra būdingi androgeninei alopecijai. Ženkliai sumažėjus viršugalvio plaukų, galimi nudegimai nuo saulės.
Moterų androgeninė alopecija klasifikuojama pagal Ludwig skalę:
- I stadija: plaukai retėja viršugalvyje.
- II stadija: žymus plaukų išretėjimas viršugalvyje.
- III stadija: visų viršugalvio ir priekinės skalpo dalies plaukų netekimas.
Moterų androgeninė alopecija ir kitos ligos
Psichosocialinės problemos. Plaukų išvaizdos pokyčiai neigiamai veikia psichologinę būklę. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, jog plaukų slinkimas kelia ženklų stresą net 70% moterų. Jos praranda pasitikėjimą savimi, išsiugdo psichologinių kompleksų, dažniau patiria nerimą, stresą.
Be to, nustatytas tam tikras androgeninės alopecijos ryšys su arterine hipertenzija, padidėjusia cukrinio diabeto ar širdies ligų tikimybe.
Kaip diagnozuojama moterų androgeninė alopecija?
Androgeninė alopecija dažniausiai diagnozuojama remiantis būdingais simptomais, tipine ligos pradžia bei pažeidimų išsidėstymu. Esant kitų požymių, rodančių padidėjusią androgenų koncentraciją kraujyje (pvz., mėnesinių nebuvimas, padidėjęs plaukuotumas, spuogai, balso pokyčiai ir kt.), skiriami laboratoriniai kraujo tyrimai, pacientė nukreipiama akušerio - ginekologo konsultacijai.
Gydytojo apžiūros metu įvertinami šie faktoriai:
- Pacientės amžius, kada prasidėjo plaukų slinkimas, plaukų slinkimo progresavimas;
- Požymiai, rodantys padidėjusią vyriškų lytinių hormonų koncentraciją kraujyje (padidėjęs plaukuotumas, pakitęs balso tembras, lytinių organų pokyčiai ir kt.);
- Menstruacijų ciklo sutrikimai, nevaisingumas;
- Gretutinės ligos, vartojami vaistai, maisto papildai ir kt.;
- Ar šeimoje kam nors pasireiškė androgeninė alopecija.
Konsultacijos metu, apžiūrint pacientę, įvertinama plaukų, veido ir kūno odos, nagų būklė. Vertinamas plaukų storis, ilgis, išretėjusių plotų išsidėstymas, kiti požymiai (pleiskanojimas, uždegimas ir pan.). Plauko tempimo testas būna neigiamas. Dažnu atveju atliekamas ir dermatoskopinis ištyrimas. Kilus diagnostinių neaiškumų, atliekama skalpo odos biopsija ir histologinis ištyrimas.
Moterų androgeninės alopecijos gydymas
Negydant, ši būklė lėtai progresuoja ir plaukai pastebimai išretėja priekinėje skalpo srityje, viršugalvyje, tačiau visiškas minėtų sričių nuplikimas nėra būdingas. Kadangi alopecija labai dažnai kelia nerimą, stresą, svarbu parinkti tinkamiausią gydymo metodą. Prieš svarstant gydymo būdus, rekomenduojama įvertinti:
- Metodų šalutines reakcijas;
- Ar pacientė gebės laikytis gydymo režimo ilgą laiką;
- Realius lūkesčius.
Alopecijos gydymas neretai užtrunka kelis mėnesius, o kartais ir metus. Todėl gydytojo ir pacientės bendradarbiavimas, gydymo režimo laikymasis yra labai svarbu. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti plaukų netekimą ir paskatinti plaukų ataugimą. Deja, ne visoms moterims atsakas į gydymą būna vienodas. Kai kurioms plaukai atauga dalinai, o kitoms pavyksta tik pristabdyti tolesnį plaukų netekimą.
Pirmojo pasirinkimo vaistas - tai minoksidilio tirpalas galvos odai. Šis preparatas ilgina plauko augimo fazę, trumpina telogeno (ramybės) etapą, skatina folikulų didėjimą, gerina skalpo odos kraujotaką. Tirpalą reikia įmasažuoti į galvos odą, ne į plaukus, o po to kruopščiai nusiplauti rankas. Priklausomai nuo minoksidilio koncentracijas, vaistas skiriamas 1-2 kartus per dieną. Gydymo kursas užtrunka mažiausiai 4 mėnesius, o galutinis efektyvumas vertinamas po 1 metų. Paradoksalu, bet gydant minoksidiliu, iš pradžių gali pasireikšti plaukų slinkimas, trunkantis apie 2 mėnesius. Kiti nepageidaujami reiškiniai - skalpo odos niežulys, pleiskanojimas, padidėjęs veido plaukuotumas.
Nesant teigiamo gydymo efekto skiriant minoksidilį, taip pat esant padidėjusiai androgenų koncentracijai kraujyje, gali būti skiriamas gydymas sisteminiais medikamentais, pvz., spironolaktonu, finasteridu, ciproterono acetatu ir kt. Spironolaktonas yra šlapimą varantis vaistas (diuretikas), plačiai naudojamas kardiologijoje, tačiau vienas iš jo poveikių- tai androgenų receptorių blokavimas, dėl ko šis medikamentas gali būti veiksmingas gydant androgeninę alopeciją. Visgi šis preparatas pasižymi ir šalutinėmis reakcijomis, pvz., jis gali sukelti galvos skausmą, menstruacijų ciklo pokyčius, bendrą silpnumą, gali didinti kalio koncentraciją kraujyje, mažinti kraujo spaudimą.
Moterims, kaip ir vyrams, sergantiems androgenine alopecija, gali būti atliekamos plaukų transplantacijos. Persodinus plaukus iš nepažeistų skalpo vietų į tas, kurios paveiktos alopecijos, galima pasiekti neblogų kosmetinių rezultatų. Visgi chirurginės intervencijos svarstomos tik tuo atveju, jeigu būklė progresuoja ir nepasiduoda įprastam gydymui. Kaip ir bet kokia invazinė procedūra, taip ir plaukų transplantacija gali turėti komplikacijų, iš kurių paminėtinos:
- Laikinas klausos pablogėjimas, laikinas kurtumas;
- Skausmas;
- Infekcija;
- Transplantato atmetimas.
Be to, operacijos yra brangios, reikalauja didelių laiko sąnaudų.
Alternatyvūs gydymo metodai - tai lazerinė terapija, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija, mezoterapija ir pan. Apie jų taikymą sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.
Deja, moterų androgeninė alopecija laikui bėgant progresuoja. Negydant, tai nulemia ženklų plaukų išretėjimą. Visgi visiškas nuplikimas, priešingai negu vyrų androgeninės alopecijos atveju, yra nebūdingas. Kadangi atsakas į gydymą gali būti dalinis, rekomenduojama gydymą pradėti kuo anksčiau, kol dar nėra ženklaus plauko išretėjimo. Medikamentinis gydymas tęsiamas ilgą laiką, siekiant išlaikyti maksimalų pasiektą efektą.
Todėl jeigu Jus vargina plaukų slinkimas, nedvejokite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą jau šiandien!
