Kas yra odos vėžys?
Vėžys - tai didelė ligų grupė, kurią vienija nenormalus, nekontroliuojamas pakitusių organizmo ląstelių dauginimasis. Šios ląstelės per kraują ir limfą gali išplisti į kitus, toliau esančius organus ir audinius - taip atsiranda metastazės. Odos vėžys susiformuoja iš odos ląstelių. Skiriami trys pagrindiniai odos vėžio tipai: bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma), plokščialąstelinė karcinoma, melanoma. Pirmieji du tipai priklauso vadinamiesiems nemelanominiams odos vėžiams. Melanoma išsivysto iš pigmentą gaminančių odos ląstelių (melanocitų), kurie, paveikti tam tikrų žalingų faktorių (pvz., ultravioletinių spindulių), pradeda nekontroliuojamai ir netaisyklingai daugintis. Iš visų odos navikų melanoma sutinkama rečiausiai, tačiau tai yra pati agresyviausia odos vėžio forma.
Vėžys yra žinomas jau nuo senovės laikų. Pirmieji rašytiniai šaltiniai mini šią ligą jau 1600 m. prieš mūsų erą. Tais laikais vienintelis gydymo metodas būdavo chirurgija. Atradus rentgeno spindulius, atsirado ir alternatyvių piktybinių auglių gydymo būdų, kaip antai radioterapija. XX a. antrojoje pusėje, sparčiai vystantis farmakologijos mokslui, onkologinių susirgimų gydymui pradėti taikyti chemoterapiniai vaistai. Jų dėka buvo išgelbėta daug pacientų. Atliekant vis daugiau mokslinių tyrimų, buvo sukaupta nemažai žinių ir apie odos vėžį, būtent apie jo priežastis ir simptomus. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti jau kelis odos navikų gydymo būdus - kriodestrukciją, medikamentinį gydymą, lazerinę destrukciją, fotodinaminę terapiją, chirurginį pašalinimą, radioterapiją.
Išgirdus vėžio diagnozę, pacientai labai sunerimsta ir išsigąsta. Laiku nustačius ligą, galima visiškai pasveikti. Kuo anksčiau nustatoma vėžio diagnozė, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas pasveiks visam laikui. Odos vėžys sutinkamas bene dažniausiai iš visų kitų vėžio tipų, todėl pastebėjus bet kokį naują, nerimą keliantį odos darinį, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.
Kaip dažnai žmonės suserga odos vėžiu?
Kaip jau minėta, tai dažniausiai sutinkamas piktybinis navikas. Pastebėta, kad odos vėžiu dvigubai dažniau suserga moterys negu vyrai.
Odos vėžio priežastys:
- Ultravioletiniai spinduliai (tiek lauke, tiek soliariume);
- Genetinis polinkis;
- Pramonėje naudojamos cheminės medžiagos.
Didžiausią įtaką odos vėžio atsiradimui turi saulės spinduliai ir piktnaudžiavimas jais. Todėl rekomenduojama vengti saulės nuo 11 val. iki 16 val., vengti soliariumų (ypač šviesios odos savininkams). Visais atvejais patariama naudoti apsauginį kremą nuo saulės.
Kokie žmonės turi padidėjusią riziką susirgti odos vėžiu?
- Šviesios odos tipo, kurie lengvai nudega saulėje;
- Šviesiaplaukiai, šviesių akių, raudonplaukiai;
- Turintys strazdanų;
- Vaikystėje smarkiai nudegę odą;
- Mėgstantys nesaikingai degintis lauke ar soliariume;
- Kurių šeimoje yra buvę melanomos atveju (ypač tarp I-II eilės giminaičių);
- Sergantys tam tikrais genetiniais sindromais (pvz., pigmentine kseroderma);
- Turintys daugiau, nei 50 apgamų, arba kurių apgamai yra neįprastos išvaizdos.
Pagrindiniai odos vėžio tipai:
Bazalioma išsivysto iš pamatinių (bazalinių) odos ląstelių, esančių giliausiame epidermio sluoksnyje. Ši odos vėžio rūšis, nors ir nelinkusi duoti metastazių, pasižymi gilia invazija ir aplinkinių audinių destrukcija. Tipiniu atveju veide atsiranda mažas, neskausmingas odos spalvos mazgelis blizgiu paviršiumi. Kartais šis mazgelis gali išopėti. Bazinių ląstelių karcinoma yra dažniausiai pasitaikantis piktybinis odos navikas.
Plokščiųjų ląstelių karcinoma susiformuoja iš piktybiškai pakitusių odos ląstelių keratinocitų. Svarbiausi ligos rizikos faktoriai - tai ultravioletiniai spinduliai bei tam tikros jau esančios odos ligos, ypač aktininė keratozė. Negydant aktininės keratozės, 20% atvejų liga progresuoja į plokščialąstelinę karcinomą. Iš pradžių atsiranda pleiskanota dėmė ar plokštelė, ji gali būti paraudusi. Odos pažeidimai neretai primena egzemą. Šis odos vėžys dažniausiai pažeidžia veido ir kaklo odą, nugaros sritį, nugarinius rankų paviršius. Negydant, vėžys išplinta po kitus audinius ir organus.
Melanoma - rečiausiai sutinkamas odos navikas, tačiau pats agresyviausias. Jį sudaro piktybiškai pakitusios odos ląstelės melanocitai. Pastebėta, kad moterims melanoma dažniausiai atsiranda kojų srityje, o vyrams - ant nugaros. Daugiau, nei ketvirtadaliu atvejų melanoma išsivysto iš prieš tai buvusio atipinio apgamo (t. y., apgamo, kuriam būdingi ABCDE kriterijai, tačiau dar neturinčio piktybiškumo požymių). Visgi dažniausiai tai būna naujai atsiradęs darinys, taip pat pasižymintis minėtais kriterijais. Ligai progresuojant, atsiranda apgamo niežulys, šlapiavimas, kraujavimas. Svarbiausias ir pagrindinis melanomos rizikos veiksnys - tai ultravioletiniai spinduliai. Melanoma dažniausiai duoda metastazes į smegenis, kiek rečiau į kepenis ir kaulus. Liga geriausiai pažabojama pradinėse stadijose, todėl tik pastebėję Jums įtarimą keliantį apgamą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Odos vėžio diagnostika
Odos vėžio diagnostikai taikomi metodai:
- Klinikiniai ABCDE kriterijai;
- Dermatoskopija;
- Siaskopija;
- Odos biopsija ir morfologinis tyrimas.
Klinikiniai ABCDE kriterijai:
- A (asimetrija) - apgamas pagal savo kontūrus, formą ar spalvos išsidėstymą nėra simetriškas. Pavyzdžiui, vienas kraštas yra lygus, o kitas - dantytas;
- B (kraštai) - apgamas yra nelygių kraštų;
- C (spalva) - tame pačiame apgame stebimas kelių spalvų pigmentas;
- D (diametras) - apgamai, didesni negu 6 mm.;
- E (evoliucija) - greitai kintantys apgamai.
Jeigu Jūs pastebėjote odos darinį, pasižymintį bent 1 iš minėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Dermatoskopija - neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo galima patikslinti odos darinio struktūrą, stebint akimis nematomus odos pokyčius. Kai kurie odos navikai turi savitus, tik jiems būdingus dermatoskopinius požymius.
Siaskopija - naujas, neskausmingas ir neinvazinis odos tyrimo metodas, kuris patikimai leidžia diagnozuoti piktybinius odos susirgimus, ypač melanomą. Siaskopijos metu apgamas yra skanuojamas, o kompiuterio pagalba yra vertinama jo struktūra ir kiti svarbūs žymenys, pagal kuriuos ir yra diagnozuojama liga. Taip pat, siaskopija padeda gydytojui parinkti tinkamiausią Jūsų atvejui gydymo metodą. Procedūra yra greita, trunka ne ilgiau, nei 20 s.
Odos biopsija - tai invazinis tyrimo metodas. Jo metu paimamas audinio gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Vertinamos ląstelės, jų dydis, išsidėstymas, taisyklingumas ir kiti parametrai. Odos biopsija atliekama siekiant ištirti bet kurį gydytojui įtarimą sukėlusį odos darinį. Remiantis biopsija ir morfologiniu tyrimu, nustatoma tiksli diagnozė, kadangi analizuojamos naviką sudarančios ląstelės, taip pat nustatoma, ar yra piktybiškumo požymių.
Kasmet nuo odos vėžio miršta apie 80 000 žmonių. Mirtingumas ženkliai sumažėtų, jeigu liga būtų nustatoma ankstyvose stadijose. Nepamirškite - geriausias odos vėžio gydymo metodas yra ankstyva diagnostika. Todėl pastebėję, bet kokį Jums įtarimą keliantį odos darinį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą.