Pagal sudarančių ląstelių kilmę, odos vėžys yra skirstomas į 3 pagrindinius tipus:
- Bazalinių ląstelių karcinoma (sinonimai - bazalioma, pamatinių ląstelių karcinoma);
- Odos plokščialąstelinė karcinoma (sinonimas - spinoceliulinė karcinoma);
- Melanoma.
Visų šių navikų kilmė ir vystymosi mechanizmas skiriasi. Bazalioma išsivysto iš odos bazinių ląstelių (šios ląstelės yra arčiausiai bazinės membranos, iš jų vystosi kitos odos ląstelės - keratinocitai). Plokščialąstelinė karcinoma susiformuoja iš aukštesniuose epidermio sluoksniuose esančių keratinocitų. Melanomą sudaro piktybiškai pakitusios pigmentinės odos ląstelės - melanocitai. Bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė odos karcinoma dar yra grupuojamos į nemelanominius odos navikus.
Bazalioma yra dažniausiai sutinkamas piktybinis odos navikas. Tai yra lėtai augantys paviršiniai ir minimaliai invaziniai augliai. Kaip jau minėta, bazalinių ląstelių karcinoma išsivysto iš pakitusių pamatinių epidermio ląstelių. Atsiranda odos spalvos ar rausvas mazgelis, lygiu ir blizgiu paviršiumi, kartais paviršiuje matomos kraujagyslės. Tai vyresnio amžiaus žmonių liga - pacientų amžiaus vidurkis yra apie 60 metų. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Liga dažniausiai pažeidžia veido ar liemens odą. Negydant, navikas skverbiasi giliau ir gali peraugti kremzles, kaulus, tačiau metastazes duoda itin retai. Po radikalaus auglio pašalinimo, patariama bent 1 kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą pas gydytoją. Intensyvus stebėjimas taikomas 3 metus.
Plokščialąstelinė karcinoma - tai piktybinis odos navikas, kilęs iš pakitusių odos ląstelių keratinocitų. Būdingos lėtai progresuojančios rausvos, pleiskanojančios ar šerpetojančios odos plokštelės, kartais būna ilgai negyjančių išopėjimų. Apie 5% atvejų auglys linkęs duoti metastazes į atokiau esančius organus ar audinius, pvz., sritinius limfmazgius, kepenis, plaučius ar kaulus. Pastebėta, kad vyrai šia liga serga dažniau negu moterys, o ligonių amžiaus vidurkis siekia apie 70 metų. Iki 90% atvejų plokščialąstelinė karcinoma išsivysto veido srityje. Metastazių rizika, nors ir menka, labiausiai priklauso nuo to, kaip giliai navikas yra prasiskverbęs į gilesnius audinius. Po radikalaus auglio pašalinimo, dar bent 5 metus privalomas intensyvus stebėjimas ir profilaktinės apžiūros.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys nemelanominių odos vėžių atsiradimą, yra ultravioletiniai spinduliai bei žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Retesniais atvejais odos vėžio išsivystymą gali paskatinti jonizuojanti spinduliuotė, nuolatiniai uždegiminiai odos procesai, kontaktas su neorganiniu arsenu ir kitais pramonėje naudojamais chemikalais. Pastebėta, kad pastarųjų veiksnių sukeltas odos vėžys būna agresyvesnis nei tas, išsivystęs dėl ultravioletinių spindulių. Be to, žmonės, dėl tam tikrų būklių vartojantys imunosupresinius vaistus, turi dar didesnę riziką susirgti nemelanominiu odos vėžiu.
Melanoma - rečiausiai sutinkama, bet pati agresyviausia odos vėžio forma. Navikas išsivysto iš pigmentą gaminančių odos ląstelių - melanocitų. Šios ląstelės kilusios iš tam tikros struktūros, vadinamos nervine skiautere. Iš jos melanocitai migruoja į odą, gleivines, galvos smegenų dangalus, akis ir viršutinę stemplės dalį. Teoriškai melanoma gali atsirasti bet kuriame iš aukščiau paminėtų organų, nors dažniausiai tai yra odos piktybinis susirgimas. Atsiranda apgamą primenantis darinys (dėmė ar mazgelis), netaisyklingų kraštų ir netolygios spalvos, netolygaus paviršiaus reljefo. Darinys gali kraujuoti, niežėti, šlapiuoti. Ši odos vėžio rūšis pasižymi dideliu polinkiu metastazuoti per kraują ar limfą į kitus organus ir audinius, pvz., smegenis, kepenis, kaulus ar plaučius. Melanoma pasižymi vienu iš aukščiausiu mirtingumo lygiu - pvz., esant išplitusiai ligos stadijai, 5-ių metų išgyvenamumas nesiekia net 20%. Liga gali paveikti tiek jaunus žmones, tiek ir pagyvenusius. Norint pasiekti geriausių gydymo rezultatų, labai svarbi yra ankstyva ligos diagnostika. Todėl pastebėję įtartiną odos darinį, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.
Tam tikri faktai apie melanomą:
- Didžiausią riziką susirgti melanomą turi šviesaus fenotipo žmonės, t. y., šviesios ar itin šviesios odos, strazdanotos odos, šviesių ar rusvų plaukų, šviesių akių savininkai. Taip pat melanoma gali susirgti ir tamsiaodžiai, tačiau susirgimo dažnis yra kur kas mažesnis. Be to, yra tam tikrų klinikinių ypatumų, kurias lemia rasė. Pavyzdžiui, tamsaus fenotipo žmonėms būdingesnė vadinamoji akrolentiginė melanoma, išsivystanti nagų, delnų ir padų srityje.
- Melanoma gali susiformuoti sveikoje odoje arba iš apgamo. Todėl patariama atidžiai stebėti ir reguliariai tikrinti apgamus, kad būtų galima išvengti šios gyvybei pavojingos ligos.
- Nustatyta, kad susirgimo melanoma tikimybę itin didina nesaikingas mėgavimasis saulės spinduliais. Kadangi šiais laikais vyrauja įdegusio kūno kultas, nenuostabu, kad per pastaruosius metus mirčių skaičius nuo melanomos išaugo.
- Taip pat riziką susirgti odos vėžiu didina ir imunosupresinės būklės, pvz., ŽIV infekcija, vartojami imunosupresiniai vaistai dėl tam tikrų ligų.
- Jeigu histologinio tyrimo metu nustatyta, kad melanomos gylis yra 1,5 mm ar daugiau, tai rodo didelę metastazių tikimybę.
- Dažniausiai diagnozuojama melanomos forma - tai paviršiumi plintanti melanoma.
