Odos pokyčiai nėštumo metu susiję su pigmentacijos, kraujagyslių, jungiamojo audinio bei liaukų veiklos pakitimais.
Pigmentacija. Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota (t. y., apimanti visą kūną) hiperpigmentacija, tačiau nėštumas nėra pagrindinė išplitusios hiperpigmentacijos priežastis.
Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad estrogenai ir progesteronas stimuliuoja melanocitus, ko pasėkoje ir pakinta odos spalva.
Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Po gimdymo, spalva grįžta į pradinę.
Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas. Tamsesnį atspalvį gali įgauti ir neseniai susiformavę randai, strazdanos, šlakai.
Patamsėjusios sritys atgauna buvusią spalvą praėjus keliems mėnesiams po gimdymo.
Apgamai. Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta. Galutinė išvada buvo tokia, jog nėštumo metu atsiradę apgamo pokyčiai nėra susiję su pačiu nėštumu, todėl atsiradus bet kokiems apgamo pakitimams, rekomenduojama biopsija ir histologinis ištyrimas.
Melazma. Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Sutrikimui būdinga hiperpigmentacija veido srityje, pagal tai skiriamos 3 odos pažeidimo formos:
- Centrinės veido dalies melazma - hiperpigmentacija skruostų, kaktos, viršutinės lūpos, nosies ir smakro srityje;
- Skruostų ir nosies hiperpigmentacija;
- Hiperpigmentacija palei apatinį žandikaulį.
Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos. Plačiau apie melazmą ir jos gydymą skaitykite skyrelyje „Melazma“.
Kraujagyslių pokyčiai. Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą). Dažniausiai šie pokyčiai išnyksta po gimdymo.
Teleangiektazijos. Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje. Pastebėta, kad jos išnyksta per 3 mėnesius nuo gimdymo.
Delnų eritema (paraudimas). Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai. Eritemos variantai yra keli: arba parausta visa delno sritis, arba ribotas odos plotas rankos nykščio pakylos zonoje ar po mažuoju pirštu.
Venų varikozė. Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Deja, šiam reiškiniui nėra prevencinių priemonių.
Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Nemažai reikšmės turi ir genetinis polinkis.
Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo. Po gimdymo praėjus 3-6 mėnesiams, galimas venų varikozės medikamentinis ar chirurginis gydymas.
Hemorojus dažniausiai išryškėja paskutiniuoju nėštumo trimestru.
Kraujagysliniai dariniai. Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Piogeninės granuliomos šalinimas nėštumo metu nerekomenduojamas.
Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų. Jos išnyksta po gimdymo.
Kiti kraujagyslių nulemti odos pokyčiai nėštumo metu:
- Dėl kraujagyslių tonuso nestabilumo atsiranda epizodinis veido raudonis, šalčio ir karščio pojūčiai, kojų oda tampa marmuruota.
- Padidėjęs kapiliarų pralaidumas, skysčių susikaupimas organizme lemia veido ir galūnių tinimus (net 50% nėštumų metu).
- Kraujagyslėse padidėja hidrostatinis slėgis, trūkinėja kapiliarai, todėl kojų srityje gali atsirasti purpura (kraujosruvos odoje).
Strijos. Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Po to jos progresuoja ir įgauna linijinių įdubimų pavidalą, strijų vietose oda būna raukšlėta, sumažėja pigmento.
Ryškiausios būna strijos pilvo, krūtų ir šlaunų srityje, tačiau jų gali atsirasti ir nugaros apatinėje dalyje, sėdmenų, klubų, žastų odoje.
Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Kiti rizikos faktoriai šiam odos pokyčiui - genetinis polinkis, didelis svorio prieaugis nėštumo metu.
Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo. Plačiau apie strijas ir jų gydymą skaitykite atskirame skyrelyje „Strijos“.
Odos dariniai. Papilomų atsiranda veido, kaklo, pažastų, krūtinės, tarpvietės srityje, taip pat ir po krūtimis, dažniausiai antroje nėštumo pusėje.
Keloidai ir dermatofibromos gali padidėti nėštumo metu, be to, jų gali atsirasti ir naujai.
Niežulys. Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Jeigu vargina išplitęs viso kūno niežulys, rekomenduojamas ištyrimas dėl intraheptinės nėštumo cholestazės (plačiau skaitykite skyrelyje „Specifinės nėščiųjų odos ligos“).
Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas. Be to, niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms. Jos aprašytos kitame skyrelyje (žr. nuorodą aukščiau).
Tatuiruotės ir auskarų vėrimas. Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos (pvz., jeigu moteris turi tatuiruotę apatinėje pilvo dalyje, tai atlikus cezario pjūvio operaciją, tatuiruotė turės defektą dėl rando). Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija. Pageidautina išsiimti auskarus iš nosies, liežuvio, lūpos, spenelių, bambos ir lytinių organų, kadangi jie gali trukdyti gimdymo metu atliekamoms procedūroms.
Prakaito ir riebalinių liaukų pokyčiai. Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą. Taip pat nėštumo pabaigoje gali padidėti ir riebalinių liaukų aktyvumas, nors nėštumo įtaka spuogų atsiradimui yra abejotina.
Plaukų pokyčiai. Nėštumo sąlygoti hormoniniai pakitimai lemia tiek padidėjusį plaukuotumą, tiek ir sumažėjusį plaukų augimą.
Hirsutizmas. Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Po gimdymo, gyvaplaukiai regresuoja pusmečio bėgyje, tačiau plaukai pažastų, gaktos srityje išlieka tamsesni ir storesni.
Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Plačiau apie plaukų augimą skaitykite skyrelyje „Plaukų augimas ir fiziologija“. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų. Plaukai pastebimai išplonėja, ir gali nebeatgauti prieš nėštumą buvusio tankio bei storio.
Androgeninė alopecija. Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti. Ši būklė praeina po gimdymo, tačiau ne visais atvejais.
Nagų pakitimai. Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio). Nagai gali tapti minkšti, lūžinėjantys.
Gleivinių pokyčiai. Nėštumo metu pokyčiai atsiranda lytinių organų, burnos, nosies ir gerklės gleivinėse:
- Makšties ir gimdos kaklelio gleivinė įgauna melsvai violetinį atspalvį, kuris atsiranda dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo.
- Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena. Visais atvejais rekomenduojama gydytojo odontologo konsultacija.
- Nosies ir prienosinių ančių gleivinė dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo paburksta, todėl moteris gali varginti užgulta nosis, kiek pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, vandeninga sloga.
