Strijos

Apie mus
Strijos

Strijos yra ganėtinai paplitęs odos defektas, kai kurių mokslininkų priskiriamas randiniams odos pokyčiams. Jos pasireiškia rausvais, violetinio atspalvio ar hipopigmentiniais dryžiais tam tikrose kūno vietose. Apskaičiuota, kad strijos vargina nuo 10% vyrų iki 90% moterų.

Strijos skirstomos į raudonąsias (striae rubra) ir baltąsias (striae alba). Raudonosios strijos, kurių spalva varijuoja nuo rausvos iki violetinės, yra ankstyviausia šio odos pažeidimo stadija. Laikui bėgant, jos tampa baltosiomis strijomis. Pastarosios primena randus, yra atrofiškos bei hipopigmentuotos (t. y., turi sumažėjusį pigmento kiekį).

Dažniausiai strijų pažeidžiamos kūno vietos:

  • Pilvas;
  • Krūtys;
  • Vidinis žastų paviršius;
  • Klubai;
  • Apatinė nugaros dalis;
  • Sėdmenys;
  • Šlaunys.

Nors strijoms ir nebūdingi nemalonūs fiziniai pojūčiai, jos gali kelti kosmetinį diskomfortą. Plačiau apie strijų gydymą skaitykite kitose šio straipsnio dalyse.

Registracija konsultacijai

Kokie yra rizikos veiksniai strijoms atsirasti?

  • Nėštumas;
  • Paauglystė;
  • Staigus svorio prieaugis ar kritimas;
  • Kultūrizmas;
  • Nutukimas;
  • Tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., kortikosteroidų, chemoterapinių preparatų, kontraceptikų);
  • Kai kurios vidaus organų ligos, pvz., Kušingo sindromas, anoreksija, lėtinės kepenų ligos;
  • Chirurginės intervencijos, pvz., krūtų didinimo operacijos;
  • Šeimininis polinkis;
  • Rūkymas.

Nustatyta, kad net 50-90% nėščių moterų vargina strijos. Kas didina strijų atsiradimo tikimybę nėštumo metu?

  • Šeiminis polinkis;
  • Didesnis moters kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą;
  • Didesnis svorio prieaugis nėštumo metu;
  • Didesnis vaisiaus svoris;
  • Daugiavaisis nėštumas;
  • Jaunesnis nėščiosios amžius.

Kas lemia strijų atsiradimą?

Tikslus strijų atsiradimo mechanizmas nėra žinomas. Manoma, kad tam įtakos turi padidėjęs odos tempimas, vidiniai odos struktūros pokyčiai bei hormoniniai faktoriai.

Pastebėta, kad strijos dažniausiai atsiranda tose kūno vietose, kurių apimtys padidėja labai greitai, pvz., pilvo srityje nėštumo metu, žastų ir šlaunų srityje intensyviai sportuojant (t. y., kai auginama raumenų masė) ir pan.

Kaip pasireiškia strijos?

  • Būdingi nuo rausvo iki violetinio atspalvio, plokšti ar atrofiški ruožai odoje, kurie palaipsniui tampa hipopigmentiniai, o kai kuriais atvejais ir lengvai įdumba. Visas strijų formavimosi procesas užtrunka 6-10 mėnesių.
  • Baltosios strijos lieka visam gyvenimui. Vyresniame amžiuje jos tampa dar labiau pastebimos, kadangi oda sensta, plonėja, netenka elastingumo.
  • Strijoms būdingas simetriškas išsidėstymas, jos rikiuojasi pagal didžiausio odos tempimo linijas.
  • Skersmuo varijuoja nuo 1 mm iki 1 cm.
  • Nėštumo strijos atsiranda jau nuo II nėštumo trimestro, ir dažniausiai lokalizuojasi pilvo, krūtų, šlaunų srityje.

Kaip diagnozuojamos strijos?

Strijų diagnostika nesukelia sunkumų. Dažniausiai užtenka detalios gydytojo apžiūros, prieš tai išsiaiškinus galimas strijų atsiradimo priežastis (pvz., nėštumą, svorio svyravimus, vartojamus vaistus ir pan.) Įvertinama bendra odos būklė, pažeistos odos sritys. Esant įtarimų, kad strijos galėjo atsirasti dėl tam tikrų vidaus organų susirgimų, atliekami papildomi diagnostiniai tyrimai bei skiriamos kitų gydytojų konsultacijos, pvz., endokrinologo. Kokiais atvejais strijos gali byloti apie vidaus organų ligas?

  • Jeigu atsiradusias strijas lydi odos atrofija, raumenų silpnumas, o pačios strijos yra raudonos, rekomenduojama gydytojo endokrinologo konsultacija dėl galimo Kušingo sindromo.
  • Esant netipiniam strijų išsidėstymui, stebint aukštą paciento ūgį, ilgus ir plonus pirštus, aortos anomalijas, rekomenduojama ištirti dėl Marfano sindromo.

Visgi daugumoje atveju atsiradusios strijos yra vien tik kosmetinis defektas, nesusijęs su jokiais vidaus organų susirgimais. Tačiau jeigu Jus neramina Jūsų odos būklė, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą.

Strijų gydymas

Strijos nėra gyvybei pavojinga būklė ir nekelia nemalonių fizinių pojūčių, todėl kai kurie pacientai renkasi pasyvaus stebėjimo taktiką. Visgi norintiems aktyvaus gydymo, tai tampa iššūkiu, kadangi šiuolaikinė medicina negali pasiūlyti nė vieno metodo, galutinai panaikinančio strijas. Dabartiniai medicinoje egzistuojantys gydymo metodai mažina spalvos ir tekstūros nelygumus tarp strijų ir gretimos sveikos odos.

Gydymo būdas parenkamas pagal esamą odos būklę bei paciento pageidavimus.

Pagrindiniai strijų gydymo metodai:

• Lazerinė terapija, pvz., pulsiniu dažų lazeriu, frakciniu lazeriu ir kt.

• Vietinio poveikio retinoidai

• Kiti gydymo metodai - paviršinė dermabrazija, cheminiai pilingai, glikolio rūgšties pilingas, silikono geliai, intensyvios pulsinės šviesos terapija ir kt.

Visais atvejais sudaromas individualus gydymo planas. Visgi gydymo rezultatai ne visada būna nuspėjami. Kai kurie pacientai gali džiaugtis ženkliai pagražėjusia oda, o kai kuriems net ir intensyvus gydymas neduoda laukiamų rezultatų. Atsaką į gydymą labiausiai lemia individualios organizmo savybės, esami odos struktūros pokyčiai ir kt. Nėštumo strijos pradedamos gydyti tik po gimdymo ir baigus žindyti kūdikį.

Po lazerinės terapijos rekomenduojama apsauga nuo saulės, kad būtų išvengta nepageidaujamos pigmentacijos.

Ar galima išvengti strijų atsiradimo?

Nėra vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Kadangi daug įtakos turi genetinis polinkis, kartais, net ir griežtai laikantis sveikos gyvensenos taisyklių, nepavyksta išvengti strijų. Visgi pravartu atkreipti dėmesį į žemiau pateiktas rekomendacijas, kad strijų atsiradimo tikimybė būtų kuo mažesnė:

  • Kadangi strijos dažniausiai atsiranda kintant kūno apimtims, patartina vengti didelių svorio svyravimų, laikytis sveikos gyvensenos principų bei tinkamai rūpintis savo oda.
  • Svarbu vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose daug vitamino C ir E, silicio, cinko, riboflavino, niacino. Visos šios medžiagos reikalingos palaikyti normalią odos struktūrą bei funkciją.
  • Rekomenduojama gerti pakankamai vandens, kad odai nestigtų drėgmės ir iš vidaus, o medžiagų apykaita vyktų sklandžiau.
  • Lepinkite odą drėkinančiais kremais. Remiantis moksliniais tyrimais, paprasti drėkinamieji kremai veikia ne prasčiau negu specialūs kremai nuo strijų, kurių sudėtyje yra alyvuogių aliejaus, kokosų sviesto, hialurono rūgšties ir kitų veikliųjų medžiagų.

Liaudies medicinos patarimai, norintiems atsikratyti strijų

Prieš bandydami žemiau pateiktus metodus, pasitarkite su gydytoju ir įsitikinkite, kad nesate alergiškas išvardintoms medžiagoms.

  • Ricinos aliejus. Švelniai įtrinkite šlakelį ricinos aliejaus į strijų pažeistas vietas, masažuokite 5-10 minučių. Ant viršaus uždėkite šiltą rankšluostį, palaikykite bent 30 minučių. Procedūrą kartokite 1 kartą per dieną, 1 mėnesį laiko.
  • Alijošius. Pažeistas vietas įtrinkite alijošiaus ekstraktu, palikite 15 minučių, vėliau nuplaukite drungnu vandeniu.
  • Citrinų sultys. Sukamaisiais judesiais įmasažuokite šviežiai išspaustų citrinų sulčių į pažeistas vietas. Po 10 minučių nuplaukite drungnu vandeniu.
  • Bulvės. Paimkite šviežiai supjaustytos bulvės griežinėlių ir jais trinkite strijų pažeistas vietas, kol jos pasidengs krakmolu. Po kelių minučių nuplaukite drungnu vandeniu.
  • Kakavos sviestas. Strijų pažeistas vietas tepkite kakavos sviestu bent 2 kartus per dieną, kelis mėnesius. Tai puiki odą drėkinanti priemonė, kurioje gausu įvairių odai naudingų medžiagų, pvz., vitamino E ir K, riebiųjų rūgščių ir kt.
  • Alyvuogių aliejus. Pažeistas vietas masažuokite nedaug pašildytu alyvuogių aliejumi, palikite pusvalandžiui. Alyvuogių aliejuje gausu antioksidantų, vitaminų A, D ir E.

Jeigu Jus neramina Jūsų odos būklė, pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu. Gydytojas, jus apžiūrėjęs, sudarys tinkamiausią gydymo ir odos priežiūros planą, kad vėl galėtumėte džiaugtis sveika oda.