Tikrasis hirsutizmas atsiranda dėl padidėjusios androgenų (t. y., vyriškų lytinių hormonų) koncentracijos kraujyje. Dėl to moteris ima varginti tam tikrų kūno sričių padidėjęs plaukuotumas, ypač:
- Viršutinės lūpos ir smakro srityje;
- Krūtinės srityje, viršutinėje pilvo dalyje;
- Ant nugaros ir sėdmenų.
Visose minėtose zonose yra gausu androgenų receptorių, todėl tenai pradeda augti stori, tamsūs plaukeliai. Normos atveju, moterims minėtose kūno srityse neturėtų augti tamsūs, stori plaukeliai. Jaunoms, vaisingo amžiaus moterims dažniausia hirsutizmo priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. Kai kuriais atvejais padidėjusio plaukuotumo gydymui užtenka tik vietinio poveikio priemonių. Visgi daugeliui pacienčių padidėjęs kūno plaukuotumas kelia didelį psichologinį stresą, todėl tenka imtis rimtesnių gydymo metodų.
Padidėjęs kūno plaukuotumas yra rimta medicininė problema, nes:
- Tai vargina 5-10% moterų;
- Sukelia rimtą psichologinį ir emocinį stresą, depresiją;
- Dažniausiai byloja apie hormonų disbalansą, endokrininės sistemos ligas.
Padidėjusio plaukuotumo priežastys:
- Policistinių kiaušidžių sindromas. Šiai ligai taip pat būdingi mėnesinių ciklo sutrikimai, spuogai, vyriškojo tipo plaukų slinkimas, padidėjusi vyriškų lytinių hormonų koncentracija kraujo tyrime. Tai viena dažniausių hirsutizmo priežasčių.
- Antinksčių ligos. Jos dažniausiai išryškėja vaikystėje, o padidėjęs kūno plaukuotumas būna tik antraeiliu požymiu.
- Kitos endokrininių liaukų ligos, pvz., Kušingo sindromas, akromegalija, padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje, skydliaukės patologija.
- Tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., androgenų, kortikosteroidų, progestinų, estrogenų antagonistų (pvz., tamoksifeno), minoksidilio, ciklosporino ir t. t...
- Vėlyvoji odos porfirija (retais atvejais).
- Nėštumas. Kai kuriais atvejais moterims nėštumo metu, dėl fiziologinio prolaktino koncentracijos padidėjimo, padidėja ir kūno plaukuotumas.
- Moterims po menopauzės, sumažėjus estrogenų koncentracijai, taip pat gali padidėti kūno plaukuotumas.
Visais šiais atvejais rekomenduojama gydytojo endokrinologo, akušerio-ginekologo konsultacija, skiriami tam tikri laboratoriniai tyrimai ir echoskopinis ištyrimas.
Visgi „padidėjusio plaukuotumo“ sąvoka yra ganėtinai plati. Yra ir kitų būklių, kurioms būdingas šis simptomas, tačiau jos nėra susijusios su hormonų disbalansu, taigi ir detalesnis ištyrimas nėra būtinas. Kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę į didesnį kūno plaukuotumą, o kitiems tai nulemta genetiškai.
Kitos būklės, kurioms būdingas padidėjęs plaukuotumas:
- Hipertrichozė. Nuo hirsutizmo skiriasi tuo, kad būdingas gausesnis plaukų augimas ne nuo androgenų priklausomose zonose (pvz., ant rankų, kojų ir pan.). Šiai būklei stebimas šeiminis polinkis, tačiau ji gali pasireikšti ir sulėtėjus skydliaukės veiklai, sergant anoreksija, porfirija, dermatomiozitu, išsekus ar vartojant tam tikrus vaistus. Hipetrichozės gydymui taikomi įvairūs plaukų šalinimo metodai.
- „Nepageidaujami plaukeliai“ - labiau estetinė negu medicininė sąvoka. Pacientai taip apibūdina bet kuriuos jiems trukdančius plaukus, dažniausiai - veido srityje. Kaip taisyklė, tai būna šviesūs, ploni plaukeliai. Plačiau apie nepageidaujamų plaukų šalinimą skaitykite skyrelyje „Nepageidaujamų plaukelių šalinimas“.
Padidėjusio plaukuotumo diagnostika
Gydytojo konsultacijos metu įvertinama Jūsų bendra savijauta, išsiaiškinamos gretutinės ligos, vartojami vaistai bei kiti faktoriai, galėję nulemti padidėjusį kūno plaukuotumą. Vertinama odos būklė, nepageidaujamų plaukelių pažeistos kūno sritys, plaukuotumo tipas, kiti odos (ir ne tik) simptomai. Apžiūrima, ar nėra kitų požymių, sufleruojančių apie vidaus ligas.
Hirsutizmo diagnostikai pasitelkiama Ferriman-Gallwey skalė. Taikant šią skalę, yra vertinamas 9 kūno sričių plaukuotumas - viršutinės lūpos, smakro, krūtinės, viršutinės nugaros dalies, apatinės nugaros dalies, viršutinės pilvo dalies, apatinės pilvo dalies, viršutinės žasto dalies, šlaunų. Plaukuotumo intensyvumas vertinamas balais nuo 0 (nėra plaukų) iki 4 (gausus plaukuotumas). Vertinamos būtent šios zonos, kadangi jos yra jautrios padidėjusiai androgenų koncentracijai. Kitų kūno sričių plaukuotumas (pvz., blauzdų, dilbių) dažniausiai yra nulemtas genetiškai ir nėra susijęs su hormonų disbalansu. Be to, androgenų pertekliaus nulemtam plaukuotumui būdingi stori, tamsūs plaukeliai.
Jeigu pagal minėtąją skalę surenkamas balų skaičius viršija 8, yra įtariamas androgenų sukeltas hirsutizmas ir rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, kitų specialistų konsultacijos (pvz., gydytojo endokrinologo ar akušerio-ginekologo), išsamesni laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai. Mažesnis balų skaičius dažniausiai nerodo rimtų sveikatos problemų.
Jeigu Jus vargina nepageidaujami plaukeliai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Nebandykite patys užsiimti diagnostika, kadangi tik patyręs gydytojas gali tiksliai nustatyti sutrikimo priežastį. Daugumoje atveju padidėjęs plaukuotumas tėra tik estetinė problema, nereikalaujanti rimtų intervencijų, o kartais, norint atsikratyti išvaizdą bjaurojančių tamsių plaukelių, tenka gydyti vidaus organų ligas.
Padidėjusio plaukuotumo gydymas aptartas skyrelyje „Nepageidaujamų plaukelių šalinimas“.
