- angiogenezė;
- inervacija;
- ląstelių migracija.
Tikslus visiško užgijimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių, o būtent:
- gretutinių ligų (pvz., cukrinis diabetas, autoimuninės ligos, periferinių arterijų liga ženkliai lėtina žaizdų gijimą);
- nutukimas;
- anatominė opos lokalizacija;
- vartojami vaistai (pvz., kortikosteroidai, imunosupresiniai vaistai taip pat lėtina žaizdų gijimą).
Visgi nepriklausomai nuo opos kilmės, gijimas vyksta tam tikru greičiu. Nors tikslaus intervalo, skiriančio ūminę opą nuo lėtinės nėra, kai kurie autoriai apibrėžia, jog esant opos užsitraukimui <15% per savaitę ar <50% per mėnesį, tokią opą jau galime traktuoti kaip lėtinę.
Lėtinių opų pavyzdžiai:
- Infekuotos chirurginės žaizdos;
- Traumos;
- Veninės kilmės opos;
- Opos, atsiradusios dėl diabetinės pėdos;
- Išeminės (arterinės kilmės) opos.
Jeigu lėtinė opa atsirado dėl onkologinio susirgimo, turi būti užtikrintas pagrindinės ligos adekvatus gydymas. Visgi kai kuriais atvejais tenka gydyti tik pagalbiniais metodais.
Vietinė opos priežiūra
Pagrindiniai vietinės priežiūros tikslai - mažinti skausmą ir niežėjimą, gydyti infekciją, stabdyti kraujavimą, šlapiavimą, šalinti nemalonų kvapą.
Iš esmės tai apima nekrotinių, negyvybingų audinių pašalinimą ir tinkamą tvarstymą. Akivaizdžiai negyvi audiniai privalo būti pašalinti nedelsiant. Tinkama opos guolio priežiūra yra būtina ruošiant pacientą odos transplantacijai, žaizdos kraštų suartinimui.
Nemalonų kvapą sumažinti padeda:
- Reguliarus mechaninis negyvų audinių šalinimas (tai mechaniškai sumažina bakterijų kiekį opoje);
- Vietiniai antibakteriniai preparatai;
- Specialūs tvarsčiai, pvz., turintys anglies;
- Pavilgai su actu.
Kraujavimas. Norint išvengti papildomo opos traumavimo ir kraujavimo, rekomenduojami neprilimpantys tvarsčiai, kuriuos galima dėti tiesiai ant opos. Tai taip pat sumažina skausmą, kuris vargina kiekvieno perrišimo metu. Papildomai rekomenduojami tvarsčiai su alginatu (kaip antras sluoksnis), kurių sudėtyje yra krešėjimą skatinančių medžiagų.
- Lėtinėms šlapiuojančios opoms tinka vietiniai hemostazę skatinantys preparatai, sukralfatas, kompresinė terapija. Konkrečioms šlapiuojančioms sritims taikomas gydymas sidabro nitratu, kauteriu ar vietiniais anestetikais su adrenalinu.
Niežėjimas. Tai vienas iš dažniausių nusiskundimų, varginančių pacientus, kurie turi lėtines opas. Niežėjimas dažniausiai atsiranda dėl sausos odos ar kontaktinio dermatito. Užtikrinus odos drėgmę ir apsauginio barjero vientisumą, pavyksta reikšmingai sumažinti ir niežulį. Pagal poreikį, skiriami vietiniai kortikosteroidai.
Šlapiavimas. Tam skiriami specialūs sugeriantys tvarsčiai. Dažniausiai jie dedami ant viršaus, ant prie žaizdos neprilimpančio tvarsčio. Tai mažina šlapiavimą ir apsaugo nuo macerijos aplink opą. Alternatyviai, nesant kontraindikacijų, galima skirti ir neigiamo slėgio terapiją.
Skausmas. Dėl opos atsiradęs skausmas, o ypač skausmas, susijęs su perrišimais, neturi būti ignoruojamas. Tinkami visi skausmo malšinimo metodai. Jeigu pacientas gauna ilgo veikimo opioidinius vaistus, rekomenduojama papildomai nuskausminti prieš perrišimus.
Chirurginis gydymas
Chirurginis lėtinių opų gydymas dažniausiai susideda iš kelių etapų. Pirmiausia opos guolis turi būti tinkamai paruošiamas:
- Išgydoma infekcija;
- Koreguojamos būklės, nulėmusios lėtinę opos eigą (pvz., kaulinės deformacijos, svetimkūniai, biomechaninis nestabilumas);
- Tinkamas opos uždegimas, kartais reikalaujantis revaskuliarizacijos.
Jeigu šie etapai įvykdomi sėkmingai, lėtinė opa tampa ūmine žaizda ir paskatinimas gijimas.
Lėtinės opos, kurios atsiranda dėl sisteminių, kraujotakos ligų, taip pat autoimuninių ir kitų uždegiminių susirgimų (pvz., reumatoidinio artrito, sklerodermos, pjautuvinės anemijos, gangreninės piodermos) gyja itin sunkiai, jos dažnai būna kolonizuotos antibiotikams atsparių bakterijų. Prieš ruošiantis chirurginei procedūrai, privaloma užtikrinti atitinkamą pagrindinės ligos gydymą.
Pavyzdys - gangreninė pioderma. Tai specifinis lėtinės opos variantas, kurios atveju chirurginė intervencija nėra indikuotina, nebent prieš tai buvo skirtas kitas atitinkamas gydymas.
Chirurginis gydymas pats savaime turi komplikacijų, tačiau nereikia pamiršti ir apie anestezijos sukeliamas komplikacijas. Todėl kiekvienu atveju apsvarstomas žalos ir naudos santykis. Kai kurie pacientai turi per daug gretutinių ligų, todėl, pvz., jeigu opa yra arterinės ar navikinės kilmės, gali būti svarstoma netgi galūnės amputacijos galimybė.
Opos guolio paruošimas
Opos guolio paruošimas yra suprantamas kaip visų lokalių barjerų, trukdančių normaliam žaizdos gijimui, pašalinimas. Labiausiai tai pavyksta pasiekti šalinant negyvus audinius. Kiti, papildomi metodai- neigiamo slėgio terapija, hiperbarinė oksigenacija.
Chirurginis opos guolio paruošimas. Šios procedūros metu pašalinami negyvi audiniai, patogeniniai mikroorganizmai bei kiti svetimkūniai, trikdantys gijimo procesą. Be to, drenuojamos infekcijos vietos. Procedūra apima ne tik patį opos dugną, bet ir kraštus.
Esant lėtinėms opoms, reikalingos kelios chirurginės procedūros. Ambulatorinėmis sąlygomis atliekama chirurginė procedūra dažniausiai neturi tinkamų sąlygų, kad būtų galima užtikrinti plataus masto negyvų audinių ir biofilmo pašalinimą, kadangi tokiu atveju reikalingas adekvatus nuskausminimas ir kraujavimo stabdymo priemonės. Operacinė- kur kas saugesnė aplinka, ypač lėtinėms opoms, nes jų atveju reikalingos gilesnės intervencijos, apimančios gilesnius minkštuosius audinius, ar netgi kaulus.
Atliekant chirurginį negyvybingų audinių pašalinimą, svarbu atkreipti dėmesį į 2 dalykus:
- Esant infekcijos požymių, reikia atlikti mikrobiologinį pasėlį ir pagal jį skirti antibiotikus;
- Jeigu opos kilmė nežinoma ir esti netipinių požymių, rekomenduojama atlikti biopsiją, kad būtų atmestas navikas.
Neigiamo slėgio terapija. Tai toks gydymo metodas, kurio metu, naudojant specialius tvarsčius, nuolat ar pertraukiamu režimu opos paviršiui yra taikomas subatmosferinis spaudimas. Tai skatina granuliacinio audinio formavimąsi. Ši terapija naudojama tais atvejais, kai tikimasi visiško opos užgijimo. Neigiamo slėgio terapija netaikoma tais atvejais, jeigu opa susiformavo dėl onkologinės ligos. Be to, prieš taikant šį metodą, reikia įsitikinti, kad paciento kraujotaka yra nesutrikusi.
Hiperbarinė deguonies terapija. Ši terapija naudojama kaip papildomas gydymo metodas. Taikant šį metodą, lokaliai didėja audinių įsisotinimas deguonimi.
Specifinės opos ir jų gydymas
Diabetinė pėda ir opos. Tai unikali opų rūšis, dažniausiai būdinga kelių mikroorganizmų infekcija. Prieš atliekant chirurginę intervenciją, skiriamas antibakterinis gydymas. Taip pat rekomenduojama neigiamo slėgio terapija. Be to, reikia atkreipti dėmesį į galimas kaulines deformacijas ir jų korekciją, kad ateityje situacija nesikartotų.
Išeminės opos ir gangrena:
- Jeigu yra „šlapia“ gangrena ar pūlinys, opa turi būti išvaloma nedelsiant. Po išvalymo, kraujotaka atstatoma kuo grečiau.
- Esant „sausai“ gangrenai, be celiulito - pirmiausiai atstatoma kraujotaka.
Lėtinės ortopedinės opos. Dideli minkštųjų audinių defektai galūnių srityje dažnai atsiranda dėl traumos, ir dar dažniau juos lydi kaulų lūžiai. Kai trauminė žaizda tampa lėtinė, jos gijimas yra nulemtas pirminės traumos sunkumo ir anatominės lokalizacijos.
Jeigu trauminei žaizdai reikėjo vidinės fiksacijos priemonių, jos lėtinę eigą galėjo nulemti kaulų infekcija (osteomielitas) ar varžto, plokštelės, siūlės infekcija. Todėl gijimui būtina pašalinti infekuotą svetimkūnį. Kaulinės infekcijos gydomos sudėtingai - tam reikia pašalinti infekuotą segmentą, ilgai skirti antibiotikus, naudoti antibiotikais impregnuotą cementą.
Pragulos. Jos atsiranda dėl to ilgo spaudimo konkrečioj vietoj, kas lemia audinių išemiją ir odos netekimą. Kryžkaulio, šlaunikaulio ir blauzdų srities pragulos dažniausiai atsiranda gulintiems ar sėdintiems pacientams. Kulnų pragulos taip pat dažnesnės gulintiems pacientams. Gydymas priklauso nuo pragulos stadijos. Svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti pagrindinę priežastį, jeigu tai nepavyksta - chirurginė intervencija bus nesėkminga.
Veninės kilmės opos. Esminė terapija - lokali priežiūra ir kompresinė terapija.
