Pirmą kartą šią ligą paminėjo Hipokratas savo veikale „Corpus Hipocraticum“. Aprašinėdamas psoriazę, žodžius „lepra“ ir „psora“ vartojo kaip sinonimus.
Kartais psoriazė gali priminti odos grybelinę infekciją. Priešingai negu odos grybelis, žvynelinė nėra užkrečiama liga. Ją sukelia tam tikri organizme vykstantys pokyčiai, imuninės sistemos veiklos pakitimai, todėl nuo sergančio žmogaus ja neįmanoma užsikrėsti.
Ligos metu ženkliai sutrumpėja keratinocito (pagrindinės odos ląstelės) gyvavimo ciklas. Įprastai epidermis atsinaujina kas 28 dienas, o psoriazės metu šis atsinaujinimo ciklas sutrumpėja iki 5-6 dienų. Dėl šios priežasties pažeidimų paviršiuje susiformuoja storas žvyno sluoksnis - jį sudaro gausybė nespėjusių pasišalinti negyvų odos ląstelių.
Iki šiol sunku pasakyti, kokie faktoriai provokuoja ligos išsivystymą. Manoma, kad įtakos tam turi genetinis polinkis bei tam tikrų aplinkos veiksnių sąveika. Yra nustatyti 25 genai, didinantys žvynelinės išsivystymo tikimybę, bet ne visi genų nešiotojai suserga šia liga. Kai serga vienas iš tėvų, tikimybė susirgti ir vaikui siekia 8%, o kai serga abu tėvai, ši rizika padidėja net iki 41%.
Psoriazė savo eiga ir kilme labiausiai yra panaši į atopinį dermatitą. Abiem susirgimams būdinga autoimuninė kilmė, raudonos odos plokštelės, niežulys. Be to, abiem ligoms taikomi panašūs gydymo metodai.
