Vystyklų dermatitas

Vystyklų dermatitas

Vystyklų dermatitas yra viena iš dažniausių kūdikių ir mažų vaikų odos problema. Kaip sufleruoja pats pavadinimas, bėrimai atsiranda tose kūno vietose, kurios liečiasi su vystyklais, pvz., sėdmenų, lytinių organų srityje, apatinėje pilvo dalyje, viršutinėje šlaunų dalyje. Dažniausiai vystyklų dermatitas tebūna kontaktinio dermatito išraiška, tačiau kai kuriais atvejais tokiais bėrimais gali pasireikšti seborėjinis dermatitas, atopinė egzema ar kitos ligos.

Nustatyta, kad vystyklų dermatitas vargina 7-35% mažų vaikų. Nors susirgti gali bet kokio amžiaus vaikas, liga dažniausia 9- 12 mėnesių kūdikiams.

Kas lemia vystyklų dermatito atsiradimą?

Nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti šia liga, pvz.:

  • Viduriavimas;
  • Maitinimas mišinėliais;
  • Antibiotikų vartojimas.

Ligos išsivystymo mechanizme svarbūs keli faktoriai - drėgmė, trintis, padidėjęs pH, fermentų aktyvumas. Visi šie veiksniai pažeidžia normalų odos apsauginį barjerą, todėl oda praranda atsparumą aplinkos veiksniams bei mikroorganizmams.

Registracija konsultacijai

Kaip pasireiškia vystyklų dermatitas?

Būdingi bėrimai vystyklų srityje - ant sėdmenų, lytinių organų, apatinės pilvo dalies, viršutinės šlaunų dalies. Kūno raukšlėse bėrimų dažniausiai nebūna. Pagal išplitimą ir sunkumo laipsnį vystyklų dermatitas yra skirstomas į:

  • Lengvo laipsnio - būdingos pavienės paraudusios papulės ar dėmelės, odos sudirgimas minimalus.
  • Vidutinio sunkumo - išplitęs odos paraudimas, odos iššutimas, yra paviršinių erozijų.
  • Sunkaus laipsnio - itin išplitęs odos paraudimas, odos paviršius blizgus, daug paviršinių skausmingų erozijų, papulių, mazgelių.

Ligai būdinga epizodinė eiga. Tinkamai gydant lengvą ar vidutinio sunkumo vystyklų dermatitą, bėrimai sugyja per 2- 3 dienas. Negydant, padidėja infekcinių komplikacijų tikimybė, ypač padidėja grybelinės infekcijos rizika.

Kaip diagnozuojamas vystyklų dermatitas?

Įvertinama bendra savijauta, odos būklė, gretutiniai simptomai, kitos odos ligos, potencialūs bėrimus sukėlę veiksniai. Svarbu gydytojui nurodyti, kaip prižiūrite vaiko odą, kokias priemones ir kaip dažnai naudojate, kokius vystyklus naudojate ir kaip dažnai juos keičiate.

Vystyklų dermatito diagnozei nustatyti dažniausiai tyrimų neprireikia, užtenka detalios gydytojo apžiūros. Kartais, komplikacijų nustatymui, gali būti atliekamas odos pasėlis ar odos nuograndų mikroskopija.

Ligą tenka skirti nuo seborėjinio dermatito, atopinio dermatito, alerginio kontaktinio dermatito, psoriazės. Kartais panašiais bėrimais gali pasireikšti biotino stoka, cistinė fibrozė (dėl sutrikusios maisto medžiagų absorbcijos), imunodeficitas. Todėl visais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir neužsiimti savigyda.

Vystyklų dermatito gydymas

Vystyklų dermatito gydymą sudaro 3 pagrindiniai etapai:

  • Odos priežiūra (pvz., dažnas sauskelnių keitimas, švelnios odos priežiūros priemonės). Tai yra vienas iš esminių vystyklų dermatito gydymo metodų. Dažnas vystyklų keitimas ir odos valymas mažina odos kontaktą su šlapimu, išmatomis. Jeigu įmanoma, bent kelias valandas per dieną nedėkite vystyklo, kad oda galėtų kvėpuoti. Pažeista odos sritis turėtų būti plaunama šiltu vandeniu ir specialiu prausikliu su fiziologine pH verte.
  • Tinkami vystyklai. Deja, kol kas mokslininkai neturi vieningos nuomonės, kokie vystyklai yra sveikiausi ir saugiausi. Nors vienkartinės sauskelnės ir turi skystą pagrindą, kuris sugeria keliasdešimt kartų daugiau skysčio negu pats sveria ir taip turėtų pašalinti drėgmės perteklių (kuris skatina vystyklų dermatito atsiradimą), moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad vienkartinės sauskelnės patikimai sumažintų vystyklų dermatito atsiradimo tikimybę. Visgi gydymo metu pirmenybė teikiama vienkartiniams vystyklams.
  • Odos barjerinės apsaugos atkūrimas ir palaikymas. Rekomenduojami tepalai ir specialios pastos, kurios fiziškai blokuoja cheminių dirgiklių ir drėgmės poveikį odai, mažina trintį. Dažniausiai jų sudėtyje yra cinko, lanolino ir kitų odos barjerą apsaugančių medžiagų. Kremai ir losjonai šiuo atveju nerekomenduojami, kadangi yra per lengvos tekstūros. Be to, jų sudėtyje gali būti kvapiųjų medžiagų, konservantų. Tepalus (ar pastas) reikia tepti kaskart, keičiant sauskelnes.

Sunkesniais atvejais, kai nepadeda aukščiau išvardintos priemonės bei uždegimas esti išplitęs, skiriami tepamieji kortikosteroidai (pvz., hidrokortizonas). Prisidėjus infekcijai, taikomas antibakterinis ar priešgrybelinis gydymas (priklausomai nuo sukėlėjo).

Nerekomenduojamos vaikiškos pudros, ypač, kurių sudėtyje yra krakmolo ar talko. Taip pat patariama vengti odos priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, konservantų ir kitų alergizuojančių ar sisteminį poveikį turinčių medžiagų.

Jeigu paskirtas gydymas neduoda laukto efekto, gali tekti atlikti papildomus tyrimus diagnozei patikslinti. Kai kuriais atvejais įprastiniam gydymui atsparus vystyklų dermatitas gali būti 1 tipo cukrinio diabeto ar imunodeficito požymiu.