Kol kas nėra jokio metodo, galutinai išgydančio ligą. Taikomi gydymo metodai tik sulėtina ligos progresavimą bei gali paskatinti pigmentacijos atsistatymą. Prieš skiriant gydymą, svarbu įvertinti:
- Susirgimo amžių;
- Vitiligo formą (segmentinė, nesegmentinė);
- Gleivinių būklę, Kiobnerio fenomeną;
- Ligos progresijos greitį, dėmių plitimą;
- Ankstesnius pigmentacijos atsistatymo (repigmentacijos) epizodus;
- Anksčiau taikytus gydymo metodus bei atsaką į juos;
- Ar šeimoje yra vitiligo bei kitų autoimuninių ligų atvejų;
- Gretutines ligas;
- Vartojamus vaistus ir maisto papildus;
- Paciento profesiją, galimą kontaktą su cheminėmis medžiagomis;
- Ligos įtaką paciento gyvenimo kokybei.
Labai svarbu yra apžiūrėti viso kūno odą dėl galimų pažeidimų. Vitiligo „mėgsta“ pažeisti lūpas, odą apie burną, akis, nugarinį plaštakų paviršių, pirštus, riešus, alkūnes, pažastis, spenelius, bambą, kryžmens sritį, kirkšnis, kelius. Parenkant tinkamiausią ir efektyviausią gydymo metodą, nustatomas pažeistos odos plotas. Vitiligo pasižymi nenuspėjama eiga, lėtu atsaku į gydymą, ir tai yra tikras iššūkis tiek gydytojui, tiek pacientui. Skirtingos kūno sritys skirtingai reaguoja į gydymą, pvz., veido ir liemens srityje esančios dėmės atgauna pigmentaciją kiek greičiau negu rankų bėrimai. Be to, akivaizdžiausias gydymo efektas matomas tamsaus gymio žmonėms.
Įtaką gydymo metodo parinkimui taip pat daro ir ligos sunkumas, paciento pageidavimai (dėl kainos, prieinamumo), tikėtinas atsakas į gydymą. Keli gydymo metodai (pvz., fototerapija ir geriamieji ar tepamieji kortikosteroidai) pasižymi geresniu efektu derinant juo kartu negu vartojant atskirai. Deja, kartais liga atsinaujina nepaisant taikomo gydymo, o be to, joks gydymo metodas negarantuoja, kad atsinaujinusi pigmentacija išliks visam laikui.
Pagrindiniai vitiligo gydymo metodai
Tepamieji kortikosteroidai. Tai vieni dažniausių vaistų, skiriamų baltmės gydymui. Jie tinka, kai ligos židinių esti nedaug ir jie nedideli. Geresnis gydymo efektas pasiekiamas, kai šie vaistai yra derinami su fototerapija. Vis dėlto, ilgai vartojant kortikosteroidų tepalus, gali atsirasti folikulitas, odos atrofija, teleangiektazijos. Vietiniai kortikosteroidai nerekomenduojami esant veido vitiligo, bei kai pažeisti dideli odos plotai.
Vietiniai kalcineurino inhibitoriai. Tai imunomoduliuojantį poveikį turintys vaistai, kurie slopina įvairių uždegiminių molekulių gamybą. Be to, jie nesukelia odos atrofijos, todėl yra saugūs naudoti ir veido srityje.
Fototerapija. Tai gydymas saulės spinduliais arba dirbtiniais ultravioletiniais spinduliais, gaunamais iš specialios paskirties medicininių prietaisų. Vitiligo gydymui dažniausiai rekomenduojama siaurų bangų UVB fototerapija, kurios pasėkoje skatinama melanocitus stimuliuojančio hormono gamyba, aktyvinami fibroblastai, kiti augimo faktoriai, tai pat stimuliuojama melanocitų proliferacija bei melanino gamyba. Siaurų bangų UVB fototerapija neturi sisteminio toksinio poveikio, yra saugi vaikams ir suaugusiems. Šis metodas taikomas tiek ligos stabilizavimui, tiek ir repigmentacijai. Anksčiau vitiligo gydymui plačiai taikyta PUVA terapija neteko populiarumo atsiradus siaurų bangų UVB fototerapijai.
Taikinių fototerapija eksimeriniu lazeriu gali būti taikoma gydant lokalią baltmę. Lazeris nutaikomas tik į pažeidimo židinį, o aplinkinė sveika oda išlieka nepaveikta. Tokiu būdu kumuliacinė UV spindulių dozė būna mažesnė negu skiriant viso kūno fototerapiją.
Sisteminiai kortikosteroidai. Mažos geriamųjų kortikosteroidų dozės gali būti skiriamos norint sulėtinti greitai progresuojančios baltmės eigą. Dažnai šis metodas derinamas su fototerapija. Visgi šie vaistai nėra efektyvūs siekiant repigmentacijos, kai vitiligo esti stabili.
Alternatyvūs gydymo būdai. Neretai pacientams, sergantiems vitiligo, rekomenduojami antioksidantai ir vitaminai, kaip papildomos priemonės gerinant odos būklę. Mokslinių tyrimų, nagrinėjančių maisto papildų įtaką repigmentacijai, yra mažai, tačiau pastebėta, kad vitaminas C, vitaminas B12, folio rūgštis, gali padėti stabilizuoti ligos eigą bei paskatinti odos pigmentacijos atsistatymą. Alfa-lipoinė rūgštis yra dar viena veiklioji medžiaga, antioksidantas, kuri derinyje su vitaminu E, polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis taipogi gali pagreitinti repigmentaciją. Ginkmedžio ekstraktas nuo senų laikų yra naudojamas kinų liaudies medicinoje įvairių neurologinių susirgimų, kraujagyslių patologijos bei odos ligų gydymui. Atlikti mažos imties tyrimai parodė, kad vartojant ginkmedžio ekstraktą, vitiligo progresija pastebimai sulėtėja, daugumoje pažeistos odos plotų atsistato pigmentacija.
Chirurginiai gydymo būdai (pvz., autologinių melanocitų kultūros, plaukų folikulų transplantacija ir kt.) taikomi tik pavieniams odos pažeidimams, kai kiti gydymo metodai buvo visiškai neefektyvūs. Intervencijos tikslas - perkelti sveikų melanocitų rezervuarą į vitiligo pažeistą zoną. Vykstant transplantuotų melanocitų proliferacijai ir migracijai, atsistato pažeistos odos pigmentacija. Procedūros kontraindikuotinos pacientams, kuriems būdingas hipertrofinių ir keloidinių randų formavimasis.
Kosmetinis kamufliažas tinka pacientams, kuriems baltmė pažeidžia veidą, kaklą, rankas. Tai kosmetikos produktai su atspalviu, savaiminio įdegio priemonės. Tatuiruotės, permanentinis makiažas yra vengtinos procedūros, kadangi tai didina Kiobnerio fenomeno riziką, o tatuiruočių pigmentas gali išprovokuoti tolesnius odos spalvos pokyčius.
Vitiligo prognozė
Baltmė - tai lėtinė liga, kurios eigą ganėtinai sunku prognozuoti. Ankstyvame amžiuje pasireiškusi vitiligo siejama su greitesniu progresavimu, didesniu kūno ploto pažeidimu. Daugumai pacientų pavyksta išlaikyti stabilią ligos eigą. Kai kuriais atvejais pigmentas atsistato savaime.
Visais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris įvertins Jūsų odos būklę bei paskirs tinkamiausią gydymą metodą, kad vėl galėtumėte džiaugtis sveika oda.