Nepageidaujamos reakcijos į odos priežiūros priemones ir kosmetiką
Palyginus su priemonių naudojimo mastu ir jas sudarančių ingredientų kiekiu, pašalinės reakcijos į kosmetiką ir odos priežiūros produktus yra ganėtinai retos. Žmonės, kuriems visgi šios reakcijos pasireiškia, turi gretutinių odos problemų, pvz., rožinę, atopinį dermatitą, kitas egzemas formas, seborėjinį dermatitą, uždegiminę aknės formą ir pan. Visos šios ligos neigiamai veikia epidermio barjerinę funkciją, todėl naudojami prausikliai, drėkinamosios priemonės, dekoratyvinė kosmetika linkusi prasiskverbti giliau negu epidermio raginis sluoksnis. Visi kosmetikoje naudojami ingredientai, pagal pradinį sumanymą turi likti ant odos paviršiaus ir nekontaktuoti su gilesniais epidermio sluoksniais. Taigi visos problemos ir atsiranda dėl netikėto gilesnių odos sluoksnių ir kosmetikos ingredientų kontakto. Be to, minėtos priemonės yra kuriamos naudoti sveikos odos priežiūrai. Dermatologijoje tai ypač aktuali tema, kadangi į odos ligų gydytojus ir kreipiasi pacientai su odos ligomis, kuriems tinkamai parinktos odos priežiūros priemonės gali ženkliai pagerinti sveikimo procesą.
Pagrindinės nepageidaujamos reakcijos į kosmetiką dažniausiai būna kontaktinis dermatitas, kuris dar skirstomas į iritacinį kontaktinį dermatitą, alerginį kontaktinį dermatitą, kontaktinę dilgėlinę, fototoksinį kontaktinį dermatitą, fotoalerginį kontaktinį dermatitą.
Iritacinis kontaktinis dermatitas
Didžiąją dalį veido odos problemų, kylančių dėl kosmetikos priemonių naudojimo, galima traktuoti kaip iritacinį kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį paraudusia, niežtinčia, oda, lydimą deginimo pojūčiu. Kartais atsiranda smulkių pūslelių, pleiskanojimas. Dermatitas yra apibūdinamas kaip epidermio raginio sluoksnio pažeidimas per imunologinius procesus. Sudirgimą gali sukelti cheminiai faktoriai su neįprastai mažu ar dideliu pH, netinkamos terpės, kurios ištirpdo odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę. Kiti, fizikiniai sudirginimą sukeliantys faktoriai - odos trynimas, abrazyvinės dalelės. Pažeistas raginis sluoksnis negali užtikrinti adekvataus apsauginio barjero, taigi bet kuri odos priežiūros priemonė, patekusi ant sudirgusios odos, tik dar labiau skatina iritacines reakcijas. Tokios situacijos dažnos pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, rožine, sausos odos dermatitu, rožine. Neretai šie pacientai dažną odos priežiūros priemonę nurašo kaip „sukeliančią alergiją“. Apskritai, iritacinis kontaktinis dermatitas neturi imunologinio pagrindo (priešingai negu alerginis kontaktinis dermatitas), tiesiog pažeistas epidermio raginis sluoksnis pats savaime palaiko odos sudirgimo reakcijas. Bet kuri priemonė, patekusi ant dermatito varginamos odos, sukels sudirgimą, todėl pacientai neturėtų naudoti kosmetikos ir per daug odos priežiūros priemonių, kol neišnyks dermatitas.
Kartais būna labai sunku nustatyti tikslią iritacinio kontaktinio dermatito priežastį, ypač tiems pacientams, kurie naudoja labai daug priemonių. Vienas iš gydymo būdų - nustoti naudoti visas turimas priemones, ir pradėti naudoti tas, kurias paskyrė gydytojas (dažniausiai - silpnas vietinis kortikosteroidas, prausiklis be muilo, neutralus drėkinamasis kremas). Būklės pagerėjimas pasiekiamas per 2 savaites, po kurių pacientas gali palaipsniui grįžti prie įprastų odos priežiūros priemonių ir kosmetikos naudojimo, kadangi atsikūręs epidermis neturėtų neigiamai reaguoti į anksčiau naudotus produktus.
Visgi kai kuriais atvejais, grįžus prie įprastinės odos priežiūros rutinos, grįžta ir odos problemos. Tokiu atveju gydytojas dermatologas kruopščiai įvertina paciento odos priežiūros įpročius. Pacientas į konsultaciją privalo atvykti nešinas visais naudojamais prausikliais, kremais, kosmetikos priemonėmis, kvepalais ir kitais odai skirtais produktais. Visi produktai, galintys sukelti odos sudirgimą, pašalinami iš odos priežiūros priemonių plano, tikintis, kad tai lems ir odos būklės pagerėjimą.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Antra dažniausia nepageidaujama reakcija į kosmetiką yra alerginis kontaktinis dermatitas, kurį būna sunku atskirti nuo iritacinio kontaktinio dermatito. O atskirti būtina, kad būtų sudaryta tinkamas odos priežiūros planas. Abiem būklėms būdingas bėrimas raudonomis plokštelėmis. Visgi esant alerginiam kontaktiniam dermatitui dažniau atsiranda ir pūslelių. Kai kuriais atvejais vėlyvos stadijos alerginis kontaktinis dermatitas nei klinikiniu, nei histologiniu požiūriu nesiskiria nuo iritacinio kontaktinio dermatito.Alerginis kontaktinis dermatitas yra imuninė reakcija, kurioje dalyvauja antigeną pristatančios ir antigeną apdorojančios ląstelės, ir reakcija vyksta nepriklausomai nuo epidermio raginio sluoksnio būklės. Net ir nepažeistas epidermio raginis sluoksnis neapsaugo nuo alerginės reakcijos, jeigu pacientas yra jautrus konkrečiai naudojamai medžiagai. Vienintelė išeitis - vengti alergizuojančios medžiagos. Dažniausi kosmetikoje sutinkami alergenai:
- Imidazolidinyl urea, quaternium-15 – daugelyje produktų naudojami konservantai;
- Lanolin - neretai įeina į drėkinamųjų kremų sudėtį;
- P-phenylendiamine - ilgalaikių plaukų dažų sudedamoji dalis.
Kiti dažni alergenai (nurodomi alergijos dažnumo mažėjimo tvarka):
- Kvapiosios medžiagos;
- Konservantai;
- P-phenylendiamine (ilgalaikiai plaukų dažai);
- Lanolin (emolientai);
- Glyceryl thioglycolate (plaukų garbanojimo priemonės);
- Propylene glycol (emolientai);
- Toluene sulfonamide/ formaldehyde resin (nagų lakas);
- Apsauginės priemonės nuo saulės.
Kontaktinė dilgėlinė
Kontaktinė dilgėlinė - kiek retesnė reakcija į kosmetiką. Skirstoma į imuninės ir neimuninės kilmės. Jai būdingas bėrimas pūkšlėmis (primena nusidilginimą dilgėle, todėl ir pavadinimas toks), atsirandantis kaip reakcija į ant odos patekusią cheminę medžiagą. Klinikinių požymių spektras apima tiek niežėjimą, deginimo jausmą, tiek ir išplitusią dilgėlinę ar anafilaksinę reakciją. Neimuninė dilgėlinė atsiranda dėl tiesioginio histamino atsipalaidavimo. Pagrindiniai ligos kaltininkai:
A. Neimuninės kilmės kontaktinė dilgėlinė:
- Acetic acid;
- Alkoholiai;
- Peru balzamas;
- Benzoic acid;
- Cinnamic acid;
- Cinnamic aldehyde;
- Formaldehidas;
- Sodium benzoate;
- Sorbic acid.
B. Imuninės kilmės dilgėlinė:
- Akrilo monomerai;
- Alkoholiai;
- Amoniakas;
- Benzoic acid;
- Benzophenone;
- Diethyltoluamide;
- Formaldehidas;
- Chna;
- Mentolis;
- Parabenai;
- Polyethylene glycol;
- Polysorbate 60;
- Salicilo rūgštis;
- Sieros sulfidas.
Ištyrimas dėl kontaktinės dilgėlinės turi vykti specialiomis sąlygomis, užtikrinant skubios pagalbos ir reanimacijos prieinamumą, kadangi įjautrintiems žmonėms galima ir anafilaksijos reakcija.
Fototoksinis ir fotoalerginis dermatitas
Fototoksinis ir fotoalerginis dermatitas pažeidžia tik saulei atvirtas kūno vietas. Fototoksinės reakcijos nepriklauso nuo imuninės sistemos ir formuojasi kaip nudegimas nuo saulės, lydimas hiperpigmentacijos bei pleiskanojimo. Molekulės, kurios sukelia šią reakciją, dažniausiai būna mažos molekulinės masės ir sugeria UVA spindulius. Fotoalerginis dermatitas pasitaiko kiek rečiau, jo pagrindas - imuninė reakcija, o klinikinei ligos apraiškai būtinas kartotinis kontaktas. Jam būdingas paraudimas, paburkimas, pūslelės. Fotoalergenai - mažos molekulinės masės medžiagos, tirpios riebaluose, sugeria platesnio spektro šviesą (visgi daugiausiai - UVA spindulių). Šviesos energija fotocheminių reakcijų metu fotosensibilizuojančią medžiagą paverčia į aktyvią formą. Fotoalerginei reakcijai inicijuoti reikia mažiau UV spinduliuotės negu fototoksinei. Atskirti šias 2 būkles ganėtinai sunku, ypač esant sunkios formos fototoksinei reakcijai, kuriai taip pat būdingos pūslelės.
Fotoalergines reakcijas dažnai sukelia kvapiosios medžiagos (ypač - methylcoumarin, musk ambrette), antibakterinės medžiagos, para-aminobenzoinės medžiagos, apsauginės priemonės nuo saulės. Laimei, šiandien šios priemonės yra beveik nenaudojamos kosmetikos pramonėje, taigi fototoksinių bei fotoalerginių reakcijų į kosmetiką pasitaiko kur kas rečiau.
Veido odos dilgčiojimas
Nors pats veido dilgčiojimo pojūtis nesukelia veido paraudimo, tai gali pabloginti veido odos būklę pacientams, sergantiems kitomis odos ligomis. Dėl dilgčiojimo pacientai dažniau kaso ir trina veidą, taigi dar labiau didina epidermio pažeidimą. Daliai žmonių odą pradeda dilgčioti (ar deginti) praėjus 5 minutėms nuo priemonės panaudojimo, vėliau 5-10 minučių bėgyje nemalonūs pojūčiai būna stipriausi, ir galiausiai nuslopsta po 15 min. Šiems pacientams tokios reakcijos pasireiškia nepaisant to, kad odos lopo testas būna neigiamas ir kad nėra iritacinio kontaktinio dermatito požymių. Patikimai šią pacientų grupę atskiria 2 mėginiai:
- Prakaitavimo;
- 5-10% vandeninio pieno rūgšties tirpalo aplikacija nosies - lūpų raukšlės srityje.
Šiems pacientams nemalonūs deginimo, dilgčiojimo pojūčiai pasireiškia 5-10 minučių bėgyje. Tai reiškia, kad jie apskritai linkę jausti nemalonius pojūčius naudojant odos priežiūros priemones ar dekoratyvinę kosmetiką.
Dažniausiai veido odos dilgčiojimą sukelia šios medžiagos:
- Benzene;
- Phenol;
- Salicilo rūgštis;
- Rezorcinolis;
- Fosforo rūgštis;
- Natrio karbonatas;
- Trisodium phosphate;
- Propylene glycol;
- Propylene carbonate;
- Propylene glycol diacetate;
- Dimethylacetamide;
- Dimethylformamide;
- Dimethylsulfoxide;
- Diethyltoluamide;
- Dimethylphtalate;
- 2-ethyl-1,3-hexanediol;
- Benzoyl peroxide.
Kuriant naujas odos priežiūros priemones, labai svarbu ištirti, ar jos nesukelia veido odos dilgčiojimo, nes tai vienas iš dažniausių vartotojų nusiskundimų. Siekiant išvengti šio nemalonaus pojūčio, rekomenduojama nenaudoti produktų, į kurių sudėtį įeina aukščiau išvardintos medžiagos.
Veido odos prausikliai ir raudonas veidas
Netinkamas veido odos prausimas ar netinkami prausikliai – tai greičiausias būdas pabloginti į raudonumą linkusią veido odą. Prausikliai veikia kaip surfaktantas, kuomet tarp paviršiaus nešvarumų ir vandens susidaro įtampa, dėka kurios pašalinami nešvarumai nuo odos paviršiaus. Šiuolaikiniai prausikliai yra riebalų ir riešutmedžio aliejaus mišinys (ar iš jo kilusių riebalų), santykių 4:1. Didinant šį santykį, išgaunami „riebūs“ muilai, kurie žymiai mažiau džiovina odą. Tiek kietos, tiek ir skystos formos prausikliai būna įvairių konsistencijų. Tikrųjų muilų pH siekia 9-10, kas gali labai dirginti į raudonumą linkusią odą dėl šarminio pH. Sintetiniai detergentai (sindetai) turi neutralų pH (5,5 - 7), būtent tokius prausiklius ir rekomenduojama rinktis pacientams su polinkiu į veido raudonumą. Taip pat yra prausiklių, kurie pasižymi ir muilų, ir sindetų savybėmis, tačiau jo pH vis tiek būna šarminis (9- 10). Tai dažniausiai būna antibakteriniai prausikliai - taigi ne pats geriausias pasirinkimas raudonio varginamai odai.
Prausiant veidą, pagrindinis uždavinys - kuo mažiau paveikti odos pH. Sveika oda atgaus normalią pH vertę (5,2 - 5,4) per kelias minutes po prausimo, tačiau oda su epidermio barjerinės funkcijos sutrikimu greitai to padaryti negali, taigi oda pradės raudonuoti. Dėl to šiems pacientams rekomenduojami kiek rūgštiniai ar neutralūs veido odos prausikliai. Dažniausiai jų etiketėse būna nurodoma „tinka jautriai odai“, „pH subalansuotas“.
Drėkinimas ir raudona oda
Nusiprausus, būtinas odos drėkinimas, kad būtų atkurtas epidermis. Patys drėkinamieji kremai negydo epidermio, tačiau sudaro optimalias sąlygas gijimo procesui. Tai pasiekiama 2 esminių formulių dėka:
- Emulsija „aliejus vandenyje“, kai dominuoja vanduo;
- Emulsija „vanduo aliejuje“, kai dominuoja lipidai.
„Aliejus vandenyje“ formulė dažniau naudojama dieną, tai lengvesnės tekstūros dieniniai drėkinamieji kremai, o „vanduo aliejuje“ tinka naktiniams, taip pat atstatantiems kremams. „Aliejus vandenyje“ priemonės pasižymi odą vėsinančiu efektu, nepalieka blizgios lipnios plėvelės ant odos paviršiaus, priešingai negu „vanduo aliejuje“ formulės. Į dienai skirtų kremų sudėtį neretai įeina mineralinis aliejus, dimetikonas, propilenglikolis, vanduo (tiek, kad būtų galima sudaryti losjono tekstūrą). Naktiniai kremai sudaryti iš mineralinio aliejaus, lanolino alkoholio, vazelino, vandens (tiek, kad būtų pasiekta kremo tekstūra). Paprastos sudėties drėkinamieji kremai yra geriausias variantas raudonio kamuojamai odai. Rekomenduojama, kad į jų sudėtį neįeitų senėjimą stabdančių medžiagų, kadangi jos gali dirginti odą (pvz., pieno rūgštis, retinolis, glikolio rūgštis, salicilo rūgštis).
Odos būklę, kuri linkusi raudonuoti, gali bloginti kosmetikos produktai ir odos priežiūros priemonės. Nors gaminant kosmetikos priemones griežtai laikomasi saugumo reikalavimų, kartais pacientai patiria nepageidaujamas reakcijas į kosmetiką, iš kurių dažniausios - kontaktinis dermatitas (alerginis ar iritacinis), kontaktinė dilgėlinė, fototoksinis ar fotoalerginis dermatitas. Šios antrinės odos būklės gali pabloginti jau esančią odos ligą, pvz., rožinę. Todėl visais atvejais, kai kyla klausimų dėl odos priežiūros, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.
