Tymai

Tymai

Tymai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, kuriai būdingas karščiavimas ir odos bėrimas. Ankstyvieji ligos simptomai primena peršalimą, taip pat pasireiškia akių gleivinės uždegimas (konjunktyvitas, kai akys aprausta, jas skauda), kosulys. Burnos gleivinėje galima pamatyti smulkias baltas dėmes, kurios vadinamos Kopliko dėmėmis. Trečiąją ligos parą kūno odoje atsiranda bėrimas raudonomis dėmėmis, kuris palaipsniui išplinta į liemens sritį, o kelių dienų bėgyje apima ir visą kūną.

Kas sukelia tymus?

Infekciją sukelia tymų virusas, priklausantis Morbillivirus šeimai.

Koks yra tymų sergamumo dažnis?

Iki skiepų nuo tymų atsiradimo, tymai buvo labai dažna vaikų infekcija, neretai pasibaigianti mirtimi. Šiais laikais, kuomet skiepai nuo tymų įeina į valstybės skiepų kalendorių, infekcijos dažnis yra pakankamai retas. Deja, kai kurių tėvų apsisprendimas neskiepyti savo vaikų nuo šios pavojingos infekcijos lėmė tai, jog pasaulyje vis daugėja tymų atvejų bei šios infekcijos komplikacijų.

Besivystančiose šalyse tymai vis dar pasitaiko dažnai, o ligos komplikacijos lemia didelį mirtingumą nuo šios infekcijos. Apskaičiuota, kad per metus ši pavojinga, itin greitai plintanti infekcija lemia daugiau nei 1000 000 vaikų mirties atvejų visame pasaulyje per metus.

Registracija konsultacijai

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymai yra itin užkrečiama infekcija. Ji lengvai perduodama kitam žmogui, plinta oro-lašeliniu keliu, kuomet sergantis asmuo kosėja ar čiaudi. Ligonis būna užkrečiamas 2 dienas iki pirmųjų simptomų pradžios, ir toks išlieka iki 5 dienų po bėrimo atsiradimo. Persirgus tymais, imunitetas lieka visam gyvenimui.

Kas labiausiai rizikuoja susirgti tymais?

  • kūdikiai, kurie neteko iš motinos įgauto pasyvaus imuniteto;
  • kūdikiai iki pirmojo skiepo nuo tymų;
  • neskiepyti asmenys, keliaujantys į tymų endeminę zoną;
  • asmenys su imunodeficitinėmis būklėmis (pvz., sergantys ŽIV, AIDS, leukemija, kitomis onkologinėmis ligomis, vartojantys sisteminius kortikosteroidus);
  • pabėgėliai, imigrantai iš besivystančių šalių;
  • prastos mitybinės būklės individai (ypač vaikai, kuriems trūksta vitamino A);
  • nėščios moterys.

Kaip pasireiškia tymai?

Tymams būdingas tam tikras etapiškumas.

Inkubacinis periodas:

  • trunka 7- 14 dienų, dažniausiai 10-11 dienų;
  • dažniausiai pacientai nejaučia jokių simptomų;
  • kai kada pasireiškia bendri virusinės infekcijos simptomai (karščiavimas, bėrimas dėmelėmis, kvėpavimo takų pakenkimo požymiai);
  • minėti simptomai atsiranda 2-3 dienų bėgyje po užsikrėtimo.

Prodrominis periodas:

  • prasideda po 10-12 dienų nuo užsikrėtimo;
  • atsiranda karščiavimas, bendras negalavimas, apetito stoka, vėliau - konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), parausta akys, prasideda kosulys, sloga, nosis būna užgulusi ar varvanti;
  • 2-3 dienų bėgyje atsiranda minėtos Kopliko dėmės burnos gleivinėje. Tai - melsvai baltos dėmelės burnos gleivinėje, prie krūminių dantų. Jos atsiranda likus 1-2 parai iki išberiant odą;
  • prodrominiai simptomai dažniausiai trunka 2-5 dienas, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 7-10 dienų.

Egzantema (bėrimas)

  • 0,1- 1 cm dydžio raudonos dėmės, kurios atsiranda praėjus 4-5 dienoms nuo bendrųjų simptomų pradžios;
  • bėrimų neniežti;
  • iš pradžių išberia veidą ir už ausų; vėliau, per 24-26 valandas bėrimas išplinta į liemens sritį, galūnes; 
  • delnai ir padai dažniausiai lieka nepažeisti;
  • bėrimai gali susilieti (ypač - veido srityje);
  • bėrimus gali lydėti aukšta temperatūra (≥ 40°C);
  • po 3-4 dienų bėrimas ima nykti. Gyjant, iš pradžių įgauna melsvai violetinį atspalvį, vėliau - rusvą, oda ima pleiskanoti.

Sveikimas

  • kosulys gali išlikti 1- 3 savaites;
  • su tymais asocijuotos komplikacijos gali lemti tai, jog karščiuojama > 3 dienų.

Kaip diagnozuojami tymai?

Diagnostika remiasi kruopščia ligonio apžiūra bei tipine susirgimo eiga. Kadangi išsivysčiusiose šalyse tymai nėra dažna infekcija, bet kuris įtariamas infekcijos atvejis privalo būti patvirtintas laboratoriniais tyrimais. Kraujo tyrimai rekomenduojami ir šiais atvejais:

  • fiksuojant pavienius atvejus;
  • esant netipinei ligos išraiškai;
  • atliekant kitų ligų diferencinę diagnostiką.

Ūmiai infekcijai patvirtinti atliekama tepinėlio iš nosiaryklės molekulinė diagnostika (PGR), taip pat atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Tyrimai turi būti atliki 5-ių dienų bėgyje nuo bėrimo atsiradimo. Visgi kartais teigiami tyrimų rezultatai gaunami ir praėjus 10-14 dienų po bėrimo išnykimo.

Be tepinėlio iš nosiaryklės, taip pat atliekami serologiniai kraujo tyrimai, nustatant IgM ir IgG klasės antikūnus. IgM antikūnų titras būna padidėjęs esant ūmiai infekcijos fazei, IgG antikūnų titras ima didėti sveikimo metu.

Pirmenybė tepinėliui iš nosiaryklės teikiama tuomet, kai tiriami asmenys su imunodeficitinėmis būklėmis, kai serologiniai tyrimai gali būti mažai informatyvūs dėl silpno imuninio atsako į infekciją. Šiems pacientams taipogi gali būti atliekama ir imunofluorescencija.

Kaip gydomi tymai?

Deja, specifinio tymų gydymo nėra, todėl skiepijimas nuo tymų yra ypatingai svarbus.

Lengvos eigos tymų gydymas remiasi simptomus malšinančiomis priemonės. Esmė - lovos režimas, poilsis. Tai padeda sumažinti komplikacijų atsiradimo tikimybę ir bei stabdo infekcijos plitimą.

  • Varginant karščiavimui, rekomenduojamas paracetamolis. Vaikams nerekomenduojama skirti aspirino, kadangi šis medikamentas didina Reye sindromo atsiradimo tikimybę.
  • Besivystančiose šalyse, rekomenduojama skirti vitaminą A vaikams, kurių prasta mitybinė būklė. Skiriama 200 000 IU dozė 2 dienas. Manoma, tai padeda sumažinti tymų komplikacijų tikimybę.
  • Pakankamas skysčių suvartojimas, dehidratacijos prevencija.
  • Oro drėkinimas.
  • Tinkama mityba.
  • Aukštos rizikos individų stebėjimas dėl besivystančių komplikacijų.

Pacientai, kuriems sutrinka sąmonė, pasireiškia dehidratacija, kvėpavimo sutrikimai, yra guldomi į ligoninę intensyviam gydymui.

Antibiotikai yra skiriamai tik tais atvejais, kai pasireiškia antrinė bakterinė infekcija, pvz., vidurinės ausies uždegimas, infekcinės kilmės viduriavimas, plaučių uždegimas, sepsis. Priešvirusinis vaistas ribavirinas skiriamas tik išskirtiniais atvejais, o būtent:

  • pacientams su ženklia imunosupresija;
  • kai pasireiškia poūmis sklerozuojantis panencefalitas.

Tymų komplikacijos

Apie 30% atvejų tymai baigiasi komplikacijomis.

  • Virškinimo trakte: viduriavimas, kuris gali būti mirtinas (dėl didelio laipsnio dehidratacijos), burnos gleivinės opos, apendicitas, hepatitas, pasaito limfmazgių uždegimas, pankreatitas;
  • Ausų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas (vaikams), kuris gali lemti kurtumą;
  • Kvėpavimo takuose: laringitas, bronchitas, krupas, plaučių uždegimas (pirminė virusinė arba antrinė bakterinė); pneumonija - tai dažniausia tymų mirties priežastis;
  • Širdies ir kraujagyslių sistema: miokarditas, perikarditas;
  • Kraujo: trombocitų skaičiaus sumažėjimas (trombocitopenija), dėl ko atsiranda kraujavimas ir DIK sindromas;
  • Akių pažeidimai: konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), ragenos opos, kurios gali lemti aklumą (ypač, jei trūksta vitamino A);
  • Inkstų pakenkimas: ūminis glomerulonefritas, inkstų nepakankamumas;
  • Nervų sistema: febriliniai traukuliai, encefalitas;
  • Išsekimas (ypač besivystančiose šalyse);
  • Tymai nėštumo metu didina priešlaikinio gimdymo, persileidimo bei motinos mirties riziką.

Reta, bet mirtina komplikacija - poūmis sklerozuojantis panencefalitas pasireiškia praėjus keleriems metams po persirgtos tymų infekcijos, virusui išlikus centrinėje nervų sistemoje.

Kaip išvengti tymų?

Tymų galima išvengti pasiskiepijus nuo šios ligos. Lietuvoje skiepijama kombinuota vakcina, kuri kartu apsaugo ir nuo kiaulytės bei raudonukės. Pasiskiepijus, imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pirmoji vakcinos dozė skiepijama 15-16 mėnesių amžiaus, antroji - 6-7 metų.

Kadangi vakcinoje yra susilpnintas, bet gyvas ligos sukėlėjas, nerekomenduojama skiepytis nėščioms moterims.