Dauguma dėmių, nors ir gali sukelti psichologinį diskomfortą, nėra rimtos ligos simptomu. Tačiau tam tikros dėmės, ypač rausvos, baltos, rudos ar net juodos gali byloti apie tam tikrus susirgimus, infekcijas, alergines reakcijas, todėl pasirodžius tokio tipo bėrimams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą. Tik konsultacijos metu gydytojas įvertins Jūsų sveikatos būklę bei paskirs tinkamą gydymą. Esant abejotinai diagnozei, bus paskirti tam tikri tyrimai diagnozės patikslinimui. Šiame skyrelyje apžvelgiamos dažniausios tamsių odos dėmių atsiradimo priežastys.
Apgamai. Tai pigmentinių ląstelių (melanocitų) sankaupos odoje. Jie gali būti įgimti (gimstama su jais arba atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais), arba, dažniau pasitaikantys įgyti apgamai (atsiranda paauglystėje ir vėliau). Kiekvieno žmogaus apgamai - individualūs. Jie skiriasi dydžiu, spalvine gama (nuo geltonos iki tamsiai rudos ar netgi juodos spalvos), struktūra (plokšti, iškilūs), paviršiaus reljefu (lygaus paviršiaus, šiurkštūs, padengti plaukeliais). Skiriasi ir dydis - nuo 1 mm iki kelių cm. Plačiau skaitykite skyrelyje „Apgamai“.
Melazma (chloazma). Skirtingo dydžio tamsios rudos dėmės, pasižyminčios nelygiais kraštais ir formos įvairove. Šios dėmės yra aiškiai apribotos sveikos odos bei turi lygų paviršių. Dažniausiai vargina nėščiąsias, o po nėštumo dingsta savaime. Melazma daugumoje atvejų atsiranda ant veido, tačiau kartais pasireiškia ir ant pilvo bei vidiniuose šlaunų paviršiuose. Retesniais atvejais su šia problema susiduria ir vyrai bei ne nėščios moterys. Kitos melazmos priežastys - ginekologiniai susirgimai, kepenų ligos, kontraceptinių tablečių vartojimas, ilgas buvimas saulėkaitoje. Diagnozavus ir pagydžius pagrindinę priežastį, chloazma išnyksta. Plačiau skaitykite skyrelyje „Pigmentinės dėmės“.
Lentigo dėmės - tankiai išsidėsčiusios rudos ar juodos spalvos dėmės, dažniausiai nežymiai iškilusios virš odos paviršiaus. Tai aiškių kontūrų ovalios ar apvalios formos pigmentacijos židiniai, kurių dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki 2 cm. Įvairiose kūno vietose šios dėmės gali būti tiek pavienės, tiek daugybinės. Skiriamos senatvinės lentigo dėmės (būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, pažeidžia nuo saulės nepridengtus odos plotus) ir jaunatvinės lentigo dėmės (dažniausiai genetinės kilmės, būdingos 8- 10 metų vaikams). Plačiau skaitykite skyrelyje „Pigmentinės dėmės“.
Melanoma - tai piktybinis odos auglys, išsivystantis iš melanocitų. Labai dažnai odos melanoma atrodo kaip pigmentinė dėmė, o kai kuriais atvejais primena mazgelį. Naviko spalva- ruda, tamsiai ruda ar juoda. Remiantis statistika, melanoma sudaro 1% visų vėžinių susirgimų. Šis odos vėžio tipas diagnozuojamas žymiai rečiau negu bazinių ląstelių karcinoma (bazalioma) ar plokščialąstelinė karcinoma. Tačiau melanoma yra pati agresyviausia vėžio forma. Kita svarbi melanomos ypatybė- ja gali susirgti ir jauni žmonės, o kiti odos vėžio tipai dažniau sutinkami vyresnių žmonių tarpe. Būdingos ankstyvos ir greitos metastazės į kitus audinius bei organus. Melanoma žaibiškai perauga odos sluoksnius ir suardo odą, plinta per kraujagysles ir limfines gyslas į kitus organus (dažniausiai į plaučius, galvos smegenis ir kepenis). Pažeistuose organuose susiformuoja nauji pažeidimo židiniai - metastazės. Dėl auglių sukeliamo vidaus organų funkcijos pažeidimo galima letalinė išeitis. Šiuo odos vėžiu galima susirgti bet kurio amžiaus, netgi paauglystėje. Plačiau skaitykite skyrelyje „Melanoma“.
Seborėjinė keratozė (senatvinės karpos). Rudos ar juodos spalvos iškilūs odos dariniai, galintys atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Šie bėrimai atrodo lyg prie odos prilipdyta karpa, kadangi jų pagrindas yra siauresnis už viršutinę dalį. Ankstyvose stadijose seborėjinės keratozės dažnai primena apgamus, bet laikui bėgant žymiai pakinta jų spalva ir dydis. Taip pat su amžiumi didėja ir bendras senatvinių karpų skaičius. Konkrečios priežastys, lemiančios minėtų darinių atsiradimą, nėra žinomos. Tam tikrų mokslinių tyrimų metu nustatyta amžiaus ir saulės spindulių įtaka seborėjinių keratozių atsiradimui. Medicininiu požiūriu, šie odos dariniai yra gerybiniai ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Norėdami pašalinti senatvines karpas, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu, kadangi kai kuriais atvejais plika akimi būna sudėtinga atskirti šiuos gerybinius odos darinius nuo kitų ligų, tame tarpe ir piktybinių odos susirgimų. Sunkesniais atvejais diagnozė nustatoma tik atlikus histologinį pašalinto darinio ištyrimą.
Použdegiminė hiperpigmentacija - paplitęs reiškinys, kai odoje po buvusių bėrimų, uždegiminių pažeidimų atsiranda tamsios dėmės. Šis pigmentacijos tipas gali išsivystyti po bet kokio odos pažeidimo ar uždegimo. Tamsios dėmės ypatingai dažnai atsiranda sugijus randams, po nudegimų, įtrūkimų, net sugijus spuogams. Kai kada hiperpigmentacija gali išsivystyti po traumuojančių kosmetologinių procedūrų, pvz., odos atjauninimo lazeriu, cheminių ar mechaninių pilingų, dermabrazijos. Šiuo atveju tai lemia individuali odos reakcija į atliekamą intervenciją, pateiktų rekomendacijų nesilaikymas (pvz., po procedūros pacientas nesinaudoja apsauginėmis priemonėmis nuo saulės), retais atvejais - netinkamai atlikta procedūra. Neretai použdegiminės pigmentacijos priežastimi tampa įvairios uždegiminės odos ligos- aknė, dermatitas ir pan. Šis pigmentacijos tipas pasireiškia tamsiomis odos dėmėmis prieš tai buvusių odos pažeidimų vietoje. Minėtos dėmės išlieka apie keletą savaičių, o kai kuriais atvejais - visam laikui. Daugeliu atveju laikui bėgant pigmentacijos laipsnis mažėja, ir po kelių mėnesių odos spalva susilygina.
Jeigu odoje atsirado bent viena juodos spalvos ar kita neįprastos išvaizdos dėmė, taip pat jeigu senos dėmės pakeitė savo išvaizdą, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, kad būtų nustatytos pokyčių priežastys bei skirtas savalaikis gydymas.
