Stazinis dermatitas

Apie mus
Stazinis dermatitas

Stazinis dermatitas - ganėtinai dažnai sutinkama apatinių galūnių odos uždegiminė liga. Šis dermatitas būdingiausias pacientams, turintiems lėtinį venų nepakankamumą. Taip pat liga yra susijusi su kojų venų varikoze, kojų edema, hiperpigmentacija ir opomis. Retais atvejais, stazinis dermatitas gali atsirasti pacientams, kuriems atliekama hemodializė, ar turintiems įgimtų kraujagyslių defektų.

Odos pokyčiai, susiję su lėtiniu venų nepakankamumu, vargina apie 20% žmonių. Kojų venų varikozės ir lėtinio venų nepakankamumo rizikos veiksniai:

  • Amžius;
  • Venų ligos šeimoje;
  • Moteriška lytis;
  • Stovimas darbas;
  • Nutukimas;
  • Buvusi giliųjų venų trombozė.

Būklę sunkina arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas.

Kaip vystosi venų nepakankamumas?

Sutrikus normaliai venų vožtuvų veiklai, padidėja spaudimas kojų venose. Stovint ar esant blauzdos raumenų spazmui, kraujas atgaline srove teka į paviršinių venų sistemą ir jose padidėja slėgis. To išraiška- išryškėjusios, išsiplėtusios kojų venos. Odos pokyčiai (dermatitas, hiperpigmentacija) tėra lėtinio venų nepakankamumo komplikacijos.

Registracija konsultacijai

Kokie yra stazinio dermatito simptomai?

Stazinis dermatitas yra lėtinės venų ligos vėlyva stadija. Dermatito simptomai atsiranda nuolatinio kojų tinimo fone. Pagrindiniai stazinio dermatito požymiai:

  • Paraudusios, pleiskanojančios dėmės ar plokštelės, dažniausiai ties vidine kulkšnimi;
  • Niežulys;
  • Odos sustorėjimas;
  • Hiperpigmentacija;
  • Esant paūmėjimo fazei, atsiranda šlapiuojančios plokštelės, pūslelės, šašai;
  • Dažnai prisideda bakterinė ar grybelinė infekcija;
  • Dažnai matomi ir kiti venų nepakankamumo požymiai - venų varikoziniai mazgai, limfedema, opos, celiulitas, atrofiniai pokyčiai.

Komplikacijos

Ilgai negydant ar gydant netinkamai, stazinis dermatitas gali komplikuotis bakterine infekcija (dažniausiai sukelta auksinio stafilokoko, impetigo, rože ar celiulitu), grybeline infekcija, kontaktine alergija. Pacientams, sergantiems staziniu dermatitu, apie 40% nustatoma kontaktinė alergija, dažniausiai pleistrams, vietinio poveikio antibiotikams ir dezinfekcinėms medžiagoms, Peru balzamui, lanolinui. Įsidėmėtina, jog alergija nėra stazinio dermatito priežastis. Atvirkščiai, alerginės reakcijos išsivysto dėl lėtinės ligos eigos, kai nuolat tenka naudoti specialius pleistrus ir medikamentus.

Kaip diagnozuojamas stazinis dermatitas?

Ligos diagnostikai dažniausiai užtenka detalios gydytojo apžiūros. Įvertinama bendra būklė, odos pažeidimai, lėtinio venų nepakankamumo požymiai. Esant netipinei ligos eigai (pvz., atsiradus opai be jokių kitų būdingų požymių), diagnozės patvirtinimui gali būti atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas. Gretutiniam alerginiam kontaktiniam dermatitui diagnozuoti dažnai rekomenduojamas odos lopo testas. Taip pat pacientui rekomenduojama angiochirurgo konsultacija bei kojų venų dvigubo skenavimo tyrimas, siekiant įvertinti kojų venų būklę. Esant bakterijos ar grybelinės infekcijos požymių, atliekamas odos pasėlis, odos nuograndų mikroskopija.

Stazinis dermatitas gali priminti alerginį kontaktinį dermatitą, sausos odos dermatitą, psoriazę, odos grybelinę infekciją, kai kuriais atvejais - ir odos vėžį. Dėl to labai svarbu pasikonsultuoti su patyrusiu gydytoju, kuris įvertintų esamus odos pažeidimus bei paskirtų tinkamą gydymą.

Stazinio dermatito gydymas

Stazinio dermatito gydymas yra kompleksinis procesas, kurį sudaro:

  • Lėtinio kojų venų nepakankamumo gydymas;
  • Odos sausumo, niežulio ir uždegimo malšinimas;
  • Opų prevencija.

Lėtinio kojų venų nepakankamumo gydymas

  • Bendro pobūdžio priemonės, skirtos sumažinti kojų tinimą, pvz., gulint pakelti kojas, daugiau vaikščioti, daryti lengvą mankštą, mažinti svorį ir pan.;
  • Kompresinė terapija (specialiomis kojinėmis);
  • Medikamentinis gydymas venotonikais;
  • Chirurginis gydymas.

Odos priežiūra ir uždegimo malšinimas

  • Naudoti švelnius prausiklius, kurių sudėtyje nėra muilų ir kitų agresyvių medžiagų. Odos higiena yra labai svarbi, kadangi taip nuplaunami šašai, pleiskanos bei mikroorganizmai.
  • Tepti odą neutralios sudėties drėkinančiais kremais. Rinkitės kremus, kurių sudėtyje yra kuo mažiau konservantų ir alergizuojančių medžiagų. Emolientai odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę, neleidžia odai išsausėti, mažina niežulį.
  • Esant ūmiai ligos fazei, skiriami kortikosteroidų tepalai, šlapi pavilgai (šlapiuojantiems bėrimams). Prisidėjus bakterinei infekcijai, pradedamas gydymas antibiotikais.

Opų prevencija

  • Naudoti tinkamas kompresines kojines;
  • Reguliari fizinė veikla;
  • Svorio mažinimas;
  • Vengti traumų;
  • Pastebėjus bet kokį odos pažeidimą, kreiptis į gydytoją.

Jeigu Jus vargina bėrimai kojų odoje, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju, kadangi lengvą ligos formą suvaldyti kur kas lengviau negu įsisenėjusią.