Šiais laikais skarlatina nėra tokia dažna, kokia buvo praeityje, kai ligos mastai siekdavo epidemijos lygį. Antibiotikų atsiradimas ir ankstyvas streptokokų sukeltos infekcijos gydymas ženkliai sumažino skarlatinos ir reumato atvejų.
Ši liga būdingiausia 4-8 metų vaikams. Iki 10 m. amžiaus, apie 80% vaikų jau būna įgyja imunitetą visam gyvenimui nuo streptokoko A toksino. Vaikai iki 2 m. dar turi iš motino įgytų antikūnų prieš šią infekciją. Berniukai ir mergaitės šia liga serga vienodai dažnai.
A grupės streptokokai, sukeliantys skarlatiną, yra užkrečiami. Bakterijos plinta oro - lašiniu būdu, sergančiam žmogui kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu nuo žmogus, sergančio streptokoko sukelta odos infekcija, taip pat su ligoniu dalinantis rūbais, rankšluosčiais, patalyne. Infekciją platina ir nešiotojai - t. y., asmenys, kurie yra infekuoti, tačiau neturi jokių simptomų. 15-20% mokyklinio amžiaus vaikų yra besimptominiai streptokokų nešiotojai.
Skarlatinos inkubacinis periodas yra 1-4 dienos.
Kas turi didžiausią riziką susirgti skarlatina?
- Žmonės, gyvenantys tankaus apgyvendinimo sąlygomis (pvz., internetai, dienos stacionarai, kariuomenės ir pan.);
- Vaikai, vyresni nei 3 m.;
- Žmonės, glaudžiai kontaktuojantys su sergančiais streptokokų sukelta infekcija.
Kokie yra skarlatinos simptomai?
Liga būdinga staigi pradžia su karščiavimu, gerklės skausmu, padidėjusiais kaklo limfmazgiais, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, apetito stoka, raudonu ir patinusiu liežuviu, pilvo skausmu, raumenų skausmais bei bendru silpnumu.
Būdingas bėrimas atsiranda po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios. Iš pradžių išberia po ausimis, skruostus, krūtinę, pažastis ir kirkšnis. Per 24 valandas bėrimas išplinta po visą kūną.
Skarlatinos dėmės, kurių spalva primena virtą omarą, dažniausiai tampa pirmaisiais bėrimo ženklais.
Bėrimams progresuojant ir vis labiau plintant, jie ima priminti nudegimą saulėje su „žąsies oda“. Liečiant, oda būna švitrinio popieriaus tekstūros.
Kūno raukšlėse (labiausiai pažastyse ir kirkšnyse) kapiliarai gali plyšti - taip formuojasi būdingos raudonos Pastia linijos. Jos išlieka 1-2 dienas po viso bėrimo dingimo.
Negydant, aukščiausias karščiavimas būna antrąją ligos dieną, o temperatūra grįžta į normą po 5-7 dienų. Skyrus tinkamų antibiotikų, temperatūra sumažėja po 12-24 valandų.
Maždaug 6-ąją infekcijos dieną bėrimas ima nykti, oda pradeda luptis, ir įgauna tokią spalvą, kaip po nudegimo saulėje. Ryškiausiai oda lupasi pažastų, kirkšnių, pirštų galų srityje. Toks lupimasis gali tęstis net iki 6 savaičių.
Kaip diagnozuojama skarlatina?
Liga diagnozuojama remiantis būdingais simptomais, o diagnozę patvirtina:
- Pasėlis nuo ryklės žiočių lankų arba greitasis streptokokų antigeno testas;
- Tam tikri kraujo tyrimai (ASO).
Skarlatinos gydymas
Kai tik patvirtinama streptokokų sukelta infekcija, iškart paskiriami geriamieji antibiotikai, dažniausiai iš penicilino grupės. Skiriamas 10 dienų kursas. Labai svarbu, kad pacientas suvartotų pilną antibiotikų kursą, kitu atveju rizikuojama, kad infekcija nebus pašalinta iki galo. O tai gali lemti komplikacijų atsiradimą.
Taip pat skiriama:
- Paracetamolis (mažinti karščiavimą, skausmą);
- Gausus skysčių vartojimas;
- Minkštos konsistencijos maistas (dėl gerklės skausmo);
- Dėl odos niežėjimo - drėkinamieji kremai, antihistamininiai vaistai;
- Nagai kerpami trumpai.
Skyrus antibiotikų, temperatūra sumažėja po 12-24 valandų, o galutinai pasveikstama per 4-5 dienas.
Skarlatinos komplikacijos
Šiais laikais, laiku diagnozavus ir paskyrus tinkamą gydymą, skarlatina praeina greitai ir be komplikacijų. Visgi, uždelsus pradėti gydymą, rizikuojama, kad gali išsivystyti šios streptokokų sukeltos infekcijos komplikacijos:
- Reumatas;
- Vidurinės ausies uždegimas;
- Plaučių uždegimas;
- Sepsis;
- Inkstų pažeidimas (glomerulonefritas);
- Osteomielitas;
- Mirtis.
Reumatas, kuriam būdingas stiprus širdies pažeidimas, ir glomerulonefritas, pasireiškiantis sunkiu inkstų pakenkimu, gali sukelti ženkliai pabloginti sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.
Kaip išvengti skarlatinos?
Sergantysis streptokokų sukelta infekcija turi būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač - nuo mažų vaikų. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, puodeliai ir valgymo įrankiai turi būti laikomi atskirai nuo sveikų šeimos narių. Juos reikia plauti labai karštame vandenyje su antibakteriniu plovikliu.
Vaikai neleidžiami į mokyklą tol, kol nesuvartojo viso antibiotikų kurso ir kol nėra aiškių pasveikimo ženklų.
