Seborėjinis dermatitas skirstomas į kūdikių ir suaugusiųjų formas.
Kūdikių seborėjinis dermatitas
Ši liga dar vadinama „pleiskanų luobu“, „lopšio kepure“ ir pan. Dažniausiai ši liga paveikia 3 sav.-12 mėn. amžiaus mažylius. Didžiausias sirgimo pikas būna apie 3-iąjį gyvenimo mėnesį, o augant, ligos dažnis mažėja.
Tiksli ligos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad seborėjinio dermatito atsiradimui įtakos turi iš motinos gauti androgenai (per placentą), kurie stimuliuoja vaiko riebalines liaukas. Bet vien tik to nepakanka, kad atsirastų šio tipo odos uždegimas. Neatmetama ir Malassezia genties grybelių įtaka, tačiau šis grybelis randamas ir ant sveikų vaikų odos.
Kaip pasireiškia kūdikių seborėjinis dermatitas?
Viena iš dažniausių ligos apraiškų - vadinamoji „lopšio kepurė“. Tai yra geltonų, riebių pleiskanų sankaupos galvos odoje, ypač kaktos ir viršugalvio srityje. Kartais išberia ir veidą - atsiranda paraudusios, padengtos gelsva riebia pleiskana, lašišos spalvos plokštelės. Kitos beriamos sritys - kakta, užausio sritis, antakiai ir blakstienos, skruostai, nosies ir lūpų raukšlė. Be to, seborėjinis dermatitas gali atsirasti ir vystyklų srityje, bamboje, kirkšnyse. Natūraliose kūno raukšlėse atsiradę seborėjinio dermatito bėrimai, pvz., pažastų, kirkšnių zonoje, neturi būdingų geltonų pleiskanų. Šiose srityse bėrimai esti drėgno ir blizgaus paviršiaus, yra linkę susilieti.
Dažniausiai vaikas jaučiasi gerai, mityba ir miegas nesutrinka. Niežulys būna minimalus. Nors liga yra banguojančio pobūdžio, dažnu atveju bėrimai sugyja per kelis mėnesius.
Kaip diagnozuojamas kūdikių seborėjinis dermatitas?
Seborėjinio dermatito diagnozei nustatyti užtenka kruopščios gydytojo apžiūros. Ligą tenka skirti nuo atopinio dermatito, vystyklų dermatito, psoriazės, odos grybelinės infekcijos. Tą gali atlikti tik patyręs specialistas, todėl nerekomenduojame užsiimti savigyda. Jeigu Jus ar Jūsų vaiką vargina bėrimai, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu, kad kuo greičiau vėl galėtumėte džiaugtis sveika oda.
Kūdikių seborėjinio dermatito gydymas
„Lopšio kepurė“, „pleiskanų luobas“ gydomas konservatyviai. Dažniausiai skiriami drėkinamieji, odą minkštinantys kremai, kurie užtepami nakčiai, kad pleiskanos suminkštėtų ir jas būtų galima lengvai nuvalyti. Taip pat tam tinka ir reguliarus vaiko galvytės plovimas švelniu, neutralios sudėties šampūnu. Esant sunkesnei ligos formai, trumpu kursu skiriami silpni tepamieji kortikosteroidai, priešgrybelinio veikimo kremai ar šampūnai. Kiti medikamentai, pvz., šampūnai su salicilo rūgštimi, nerekomenduojami.
Kitos pažeistos kūno vietos, išskyrus skalpą ir raukšles, gydomos vietiniais priešgrybeliniais preparatais ar silpnais tepamais kortikosteroidais (trumpu kursu), paprastai ne ilgiau nei 7 dienas. Esant raukšlių seborėjiniam dermatitui, skiriami vietiniai priešgrybeliniai preparatai, kremai su cinko oksidu.
Skyrus tinkamą gydymą, bėrimai dažniausiai praeina per kelias savaites.
Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas
Seborėjinis dermatitas, remiantis mokslininkų skaičiavimais, paveikia net 1-5 % populiacijos, tačiau tikrasis mastas gali būti dar didesnis, kadangi sergantieji lengva forma, kaip taisyklė, į gydytoją nesikreipia. Dažniausiai suaugusieji šia liga suserga būdami 20- 30 metų. Pastebėta, kad vyrai serga dažniau negu moterys, tačiau moterims būdinga sunkesnė ligos forma.
Tiksli šio susirgimo priežastis lieka neaiški. Tai nėra odos riebalinių liaukų liga, be to, šiam dermatitui nebūdinga padidėjusi odos riebalų produkcija. Atvirkščiai, riebi oda yra šios ligos rizikos veiksnys - dažniausiai bėrimai atsiranda tose kūno vietose, kur riebalinių liaukų būna daugiausiai - veide, galvos odoje, viršutinėje liemens dalyje, ausies išorinėje klausomoje landoje. Be to, odos riebalai sudaro puikią terpę Malassezia genties grybeliams. Tai yra saprofitai, randami ir ant sveikos odos, bet daugiausiai jų randami būtent tose kūno vietose, kuriose didžiausias odos riebalinių liaukų kiekis. Visgi iki šiol trūksta neginčijamų įrodymų, kad būtent šios genties grybeliai sukeltų seborėjinį dermatitą.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti seborėjiniu dermatitu
Nors tiksli ligos kilmė nėra aiški, pastebėta, kad tam tikros žmonių grupės labiau rizikuoja susirgti šia liga. Tačiau susirgti gali ir visiškai sveikas žmogus. Pagrindiniai seborėjinio dermatito rizikos veiksniai:
- Polinkis į riebią odą;
- Imunosupresinės būklės: onkologinės ligos, ŽIV infekcija, būklė po organų transplantacijos;
- Gretutinės odos ligos: aknė, psoriazė, rožinė;
- Neurologinės ligos: Parkinsono liga, epilepsija, būklė po galvos smegenų insulto, Dauno sindromas, nugaros smegenų pažeidimas;
- Alkoholizmas;
- Depresija;
- Valgymo sutrikimai;
- Tam tikrų vaistų vartojimas: litis, interferonas, psoralenai;
- Šeiminis polinkis;
- Miego stoka, stresas.
Seborėjinio dermatito simptomai
Šiai ligai būdingas bėrimas aiškių ribų, raudonomis plokštelėmis, kurios būna pasidengusios gelsvomis, riebiomis pleiskanomis. Kaip jau minėta, beriamos tos kūno vietos, kuriose gausu riebalinių liaukų, pvz., skalpas, išorinė ausis, centrinė veido dalis, viršutinė liemens dalis, natūralios kūno raukšlės.
Skalpas. Lengviausia ir dažniausia galvos odos seborėjinio dermatito forma - tai pleiskanos. Būdingos žymus baltas pleiskanojimas, be odos paraudimo. Kartais gali varginti niežulys. Sunkesnei ligos formai būdingas plika akimi matomas uždegimas, lašišos spalvos plokštelės, pasidengusios gelsvomis, riebiomis pleiskanomis, dažniausiai smilkinių ir momens srityje. Bėrimai gali išplisti į užausio sritį, kur atsiranda įtrūkimai, šlapiavimas, šašai. Kartais tai komplikuojasi išorinės ausies uždegimu.
Veidas. Veido srityje pažeidimai atsiranda kaktoje (žemiau plaukų augimo linijos), antakių ir tarpuakio srityje, nosies ir lūpų raukšlės zonoje. Kartais išplinta į skruostus, ir gali priminti „peteliškės“ bėrimą, būdingą sergant raudonąją vilklige. Vyrams dažnai būna išberta smakro sritis.
Akys. Būdingas akių vokų uždegimas, kuomet akių vokai parausta, o tarp blakstienų atsiranda geltonų pleiskanų.
Liemuo. Galimi įvairūs seborėjinio dermatito variantai - nuo drėgno, blizgaus paviršiaus bėrimo kūno raukšlėse, iki psoriazę primenančių odos pažeidimų didelėmis raudonomis, storu pleiskanų sluoksniu padengtomis plokštelėmis.
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, taigi jai būdingi periodiniai paūmėjimai. Odos būklės pablogėjimą skatina stresas, šaltas ir sausas oras. Pastebėta, kad saulės šviesa pagerina odos išvaizdą.
Kaip diagnozuojamas seborėjinis dermatitas?
Dažniausiai tiksliai diagnozei nustatyti užtenka nuodugnios odos apžiūros. Patyrusiam gydytojui seborėjinio dermatito diagnostika sunkumų nesukelia. Ligą tenka skirti nuo psoriazės, rožinės, alerginio kontaktinio dermatito, įvairiaspalvės dedervinės, rožinės dedervinės, odos grybelinės infekcijos, raudonosios vilkligės ir kt. Kartais tam tenka atlikti specialius laboratorinius kraujo tyrimus, odos mikrobiologinį ar histologinį ištyrimą. Net ir labai panašiai atrodantys bėrimai gali byloti apie visiškai skirtingas ligas, todėl nepatariame užsiimti savigyda. Verčiau pasikonsultuokite su profesionaliu dermatologu, kuris greitai nustatys diagnozę ir paskirs atitinkamą gydymą.
Seborėjinio dermatito gydymas
Kaip jau minėta, seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga. Pagrindiniai gydymo uždaviniai - numalšinti ligos simptomus, ypač paraudimą ir niežulį. Dažniausiai prireikia ir palaikomojo gydymo. Svarbiausi vaistai, skiriami seborėjinio dermatito gydymui:
- Vietiniai priešgrybeliniai preparatai, pvz., azolų grupės dariniai. Be to, šie medikamentai pasižymi ir uždegimą mažinančiomis savybėmis, taigi veiksmingai mažina paraudimą, pleiskanojimą ir niežulį. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, skiriami šampūnai ar kremai su priešgrybeliniais vaistais.
- Vietiniai uždegimą slopinantys medikamentai, pvz., kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai. Šie vaistai ženkliai sumažina uždegimą, paraudimą bei niežulį.
- Kiti vietinio poveikio vaistai, pvz., seleno sulfidas, ličio druskos, cinko piritionas, salicilo rūgštis, degutas. Šampūnai su cinko piritionu dažnai skiriami nuo pleiskanų. Salicilo rūgštis pasižymi keratolitinėmis savybėmis, taigi ženkliai suminkština storą pleiskanų sluoksnį.
- Geriamieji priešgrybeliniai preparatai skiriami tik labai išplitusiai ligos formai ar varginant nuolat atsinaujinantiems bėrimams.
Ligos atkryčių profilaktikai rekomenduojami vietinio poveikio priešgrybeliniai preparatai - specialūs kremai ar šampūnai.
Nepaisant ligos lėtinio pobūdžio, seborėjinis dermatitas yra suvaldoma liga. Nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu. Gydytojas, įvertinęs Jūsų odos būklę, paskirs tinkamiausią gydymą ir Jūs vėl galėsite džiaugtis sveika oda.
