Apskritai odos dėmės - tai ploteliai, kurie spalva skiriasi nuo likusios odos spalvos (t. y., plotai, kurie šviesesni ar tamsesni už aplinkinę odą). Dėmės yra lygaus paviršiaus ir užsimerkus jų neįmanoma užčiuopti. Tiesa, yra keletas išimčių, kada jos gali būti šiurkščios ar su nedideliais paviršiaus nelygumais. Dauguma dėmių, nors ir gali sukelti psichologinį diskomfortą, nėra rimtos ligos simptomu. Tačiau tam tikros dėmės, ypač rausvos, baltos, rudos ar net juodos gali byloti apie tam tikrus susirgimus, infekcijas, alergines reakcijas. Atsiradus rausvų dėmių odoje ar pasireiškus kitiems neįprastiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą. Tik konsultacijos metu gydytojas įvertins Jūsų sveikatos būklę bei paskirs tinkamą ir savalaikį gydymą, padės išvengti ligos komplikacijų. Esant abejotinai diagnozei, bus paskirti tam tikri tyrimai diagnozės patikslinimui. Šiame skyrelyje apžvelgiamos dažniausios ligos, pasireiškiančios rausvų dėmių atsiradimu odoje.
Rožinė dedervinė - infekcinės kilmės odos susirgimas, tačiau tikslūs ligos sukėlėjai nėra išaiškinti. Manoma, ligą sukelia virusai, kurie organizme aktyvuojasi esant nusilpusiam imunitetui. Rožinė dedervinė nėra užkrečiama liga, dažniausiai ja serga 20-40 m. asmenys. Daugeliu atveju prieš pasirodant daugybiniams bėrimo elementams, atsiranda viena vadinamoji „motininė plokštelė“ - apie 4 cm skersmens dėmė, ryškiai rožinės spalvos ir padengta pleiskanomis. Toliau atsirandantys bėrimai būna žymiai mažesni, iki 1-2 cm dydžio, jų kraštai pleiskanoja ir turi ryškiai rožinį apvadėlį. Bėrimai po kūno odą išplinta per 2-3 savaites, o vėliau pradeda nykti. Po to odoje atsiranda simetriškai išsidėstę rausvi ar rausvai gelsvi, nežymiai virš odos pakilę dariniai. Liga pažeidžia nugarą, krūtinę, klubų sritį, liemens šoninius paviršius. Rožinė dedervinė nepasireiškia galvos, delnų ir pėdų odoje. Sugijus pirminiam bėrimui, jo vietoje gali būti baltos arba šviesiai rožinės dėmelės, kurios palaipsniui taip pat išnyksta. Dažniausiai ši liga nesukelia nemalonių pojūčių, nors kai kuriuos pacientus gali varginti niežulys. Bėrimai praeina savaime, todėl gydymas nereikalingas. Dažniausiai sveikimo procesas užtrunka 6-8 savaites, nors pasitaiko atvejų, kai pasveikstama per mažiau nei 2 savaites, arba gijimas užtrunka daugiau 2 mėnesių. Rožinę dedervinę diagnozuoja ir gydymą skiria gydytojas dermatologas. Esant intensyviam niežuliui, skiriami antihistamininiai vaistai bei tepamieji kortikosteroidai.
Įvairiaspalvė dedervinė - liga, sukeliama grybelio Pityriasis orbicularis (Malassezia furfur), kuris pažeidžia odą ir galvos plaukuotąją dalį (būtent čia grybeliai „apsigyvena“ ir intensyviai dauginasi). Dalis grybelio išskiriamų fermentų veikia melanocitus slopinančiai - jie nustoja gamina pigmentą melaniną. Grybelio dauginimosi vietose atsiranda įvairių spalvų nesimetriškos dėmės- geltonos, rožinės, rudos. Ilgainiui jos susilieja į didesnius židinius netaisyklingais kraštais. Dėl minėto grybelio poveikio pažeistos kūno sritys, veikiamos saulės spindulių, neįdega ir taip pažeisti odos plotai išbąla - juk oda negali pagaminti pakankamo melanino kiekio. Ypač pastebimos baltos dėmės ant odos po deginimosi. Žiemą, atvirkščiai, įvairiaspalvės dedervinės pasėkoje atsiradusios dėmės įgauna tamsų atspalvį. Pradinėse ligos stadijose dėmės gali būti rožinės spalvos, tačiau po to oda praranda spalvą ir ima pleiskanoti. Liga pažeidžia viršutinę liemens dalį (pečius, krūtinę, viršutinę nugaros dalį). Kartais bėrimą gali lydėti niežulys, nors dažniausiai ši liga nemalonių pojūčių nesukelia. Gydymą skiria gydytojas dermatologas. Dažniausiai pakanka vietinio poveikio preparatų - specialių priešgrybelinių šampūnų ir kremų.
Lygiosios odos grybelis - infekcinė liga, kurią sukelia tam tikros grybelių rūšys, dažniausiai Candida ir Dermatophyton. Jie suardo odos ir jos priedų (nagų, plaukų) raginį sluoksnį. Pagrindiniai rizikos veiksniai grybelinei infekcijai išsivystyti - tai nusilpęs imunitetas (ypač lėtinių ligų atvejais, plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimas, kortikosteroidų vartojimas), sintetiniai ir ankšti rūbai, kontaktas su sergančiuoju (žmogumi ar gyvūnu), dažnas lankymasis pirtyse, baseinuose. Grybeliu galima užsikrėsti ir naudojantis sergančio asmens daiktais - šukomis ir šepečiais, galvos apdangalais, skutimosi ar kirpimosi mašinėlėmis, avalyne, manikiūro reikmėmis. Tikimybę susirgti didina gausus prakaitavimas, vitaminų trūkumas, esantys odos pažeidimai, prasti higienos įgūdžiai. Galvos plaukuotoje dalyje grybelis pasireiškia kaip apvalus, pleiskanojantis išplikimo židinys su nulūžusiais plaukais. Kūno odoje stebimos aiškių ribų, pleiskanojančios ir niežtinčios rausvai rudos spalvos plokštelės. Ypač palanki terpė grybelinei infekcijai išsivystyti yra drėgna, šilta aplinka. Tarpupirščiuose atsiranda paraudimas, pleiskanojimas, niežulys. Tuo pačiu metu gali būti pažeisti ir nagai- pakinta spalva, jie sustorėja, ima trupėti. Nuo grybelinės infekcijos savaime nepasveikstama. Ligą įmanoma išgydyti, tačiau tam reikia pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Plačiau apie grybelines infekcijas galite pasiskaityti skyrelyje „Odos grybelis“.
Plokščioji kerpligė - lėtinė liga, pažeidžianti odą, gleivines. Būdingi maži mazgeliai blizgančiu paviršiumi, aiškiai apriboti sveikos odos. Bėrimai yra tamsiai raudonos spalvos, kartais netgi su melsvu ar rudu atspalviu. Atskirų papulių centruose stebimi taškiniai įdubimai. Mazgeliai gali tarpusavyje susilieti - taip susiformuoja plokštelės, kurių paviršiuje stebimas tam tikras tinklinis piešinys, išryškėjantis sutepus aliejumi. Bėrimus gali lydėti sumažėjusi odos pigmentacija ir odos atrofija, niežulys. Liga dažniausiai pažeidžia lenkiamuosius riešų paviršius, vidinius šlaunų paviršius, alkūnių linkius, pakinklius, kulkšnis. Be to, būdingi bėrimų elementai dažnai randami ir lytinių organų srityje (ypač vyrams) bei burnos gleivinėje. Burnos gleivinėje šviesios spalvos mazgeliai dažnai susigrupuoja ir išsidėsto linijine tvarka palei dantų liniją. Gydymą skiria gydytojas dermatologas, dažniausiai tam skiriami kortikosteroidai ir niežulį malšinantys preparatai.
Raudonoji vilkligė - lėtinė autoimuninė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia aiškių ribų, apvaliomis, rausvos ar šviesiai raudonos spalvos dėmėmis. Jų paviršius būna sustorėjęs, pleiskanoja, laikui bėgant išopėja, o gyja randais. Dažniausiai pažeidžia veido odą, rečiau - ausų kaušelius, plaukuotąją galvos dalį (tai lemia plaukų slinkimą). Iki šiol nėra iki galo išaiškintos konkrečios ligos priežastys. Nustatyta, kad esant tam tikriems imuninės sistemos sutrikimams, ji reaguoja į savas organizmo ląsteles kaip į svetimas ir bando jas sunaikinti. Tuo tikslu imuninės ląstelės gamina antikūnus, kurių poveikyje ir atsiranda sunkios vidaus organų patologijos. Svarbu kuo greičiau pradėti kompleksinį gydymą, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.
Perioralinis dermatitas (periorbitalinis dermatitas). Liga, kuriai būdingas odos paraudimas aplink akis, nosį ir burną. Oda parausta, tampa jautri, atsiranda tempimo, veržimo pojūtis, stebimos labai smulkios pūslelės. Ši liga labiausiai paplitusi tarp jaunų moterų. Dažniausios priežastys- kremų, lašų su kortikosteroidais, dantų pastos su fluoru naudojimas. Pagrindiniai gydymo metodai - odos drėkinimas, uždegimo malšinimas pasitelkiant cinko oksido kremus, antibakterinis gydymas (tepamaisiais ar geriamaisiais antibiotikais - metronidazoliu, eritromicinu, doksiciklinu). Jokiais būdais negalima naudoti vietinio poveikio kortikosteroidų.
Alerginis kontaktinis dermatitas - tai liga, kuri atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į konkrečią medžiagą - alergeną, šiai patekus ant odos. Kaskart kontaktuojant su alergenu, imuninė sistema sureaguoja į jį kaip į pavojų organizmui keliantį svetimkūnį ir ima gaminti apsaugines medžiagas - antikūnus, kurių poveikyje ir atsiranda būdingi alerginio kontaktinio dermatito simptomai. Simptomai neatsiranda po pirmo kontakto, iš pradžių vyksta sensibilizacijos (įsijautrinimo) procesas - žmogus tampa alergiškas konkrečiai medžiagas, organizme atsiranda „atminties“ ląstelės, kurios sekančio kontakto su alergenu metu gamins antikūnus (apsaugines molekules). Po kontakto su alergenu, paveikta oda parausta, patinsta, atsiranda niežulys, šlapiavimas. Kartais gali susidaryti pūslelės, žaizdelės, šašai. Ilgai mechaniškai dirginant odą (pvz., kasantis), ji sustorėja ir pradeda pleiskanoti. Bėrimas gali išplisti ir į tas kūno sritis, kurios tiesiogiai nekontaktavo su alergizuojančia medžiaga. Detaliau apie šią ligą galite paskaityti skyrelyje „Alerginis kontaktinis dermatitas“.
Rožinė, rožiniai spuogai (Acne rosacea) - liga, kuriai būdingi bėrimai ir odos paraudimas smakro, nosies, skruostų, kaktos centrinės dalies srityje. Odoje stebimi išsiplėtusių kapiliarų tinklai, smulkios papulės ir maži pūlinukai. Tai- lėtinis odos susirgimas, linkęs periodiškai paūmėti. Ligą ūmina ultravioletiniai spinduliai, aplinkos temperatūros svyravimai, šaltis, karštis, aštrus maistas, alkoholis. Viena iš ligos formų- tai akių rožinė, kada oda aplink akis parausta, akys ašaroja, atsiranda tempimo ir svetimkūnio pojūtis. Gydymui skiriami antibiotikai (geriamasis ar vietinio poveikio metronidazolis, tetraciklinas, eritromicinas, doksiciklinas), tepamieji imunomoduliatoriai, kremai su cinko oksidu. Visgi svarbiausia yra vengti ligą ūminančių faktorių.
Laimo liga - erkių platinimas infekcinis susirgimas, kurį sukelia bakterija Borrelia burgorferi. Iš pradžių erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda dėmė - tolygus odos paraudimas, kuris palaipsniui (kelių dienų bėgyje) plečiasi į visas puses ir gali pasiekti 10 cm ar net didesnį diametrą. Dėmė būna ovalios ar apvalios formos, ryškiais raudonais ir nedaug virš odos pakilusiais kraštais. Laikui bėgant centrinė dėmės dalis blykšta ar įgauna melsvą spalvą, taip bėrimas įgauna žiedo pavidalą. Buvusio erkės įkandimo vietoje (dėmės centre) atsiranda nedidelis šašas, o po to - ir randelis. Negydant, šis odos pažeidimas išlieka 2-3 savaites, o po to išnyksta. Po 1-1,5 mėnesio pasireiškia nervų sistemos, širdies ar sąnarių pakenkimo požymiai, gripą primenantys simptomai. Būtina kreiptis į gydytoją, kuris nedelsdamas skirs gydymą antibiotikais, kad būtų išvengta sunkių ligos komplikacijų. Detaliau apie šią ligą galite paskaityti skyrelyje "Laimo liga".
Jeigu pastebėjote ant odos atsiradusias rausvas dėmės ar kitą nerimą keliantį pažeidimą, taip pat jeigu seni odos dariniai pradėjo keisti savo išvaizdą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą, kuris išaiškins Jūsų odos pokyčių priežastis ir skirs tinkamą gydymą.
