Nėštumo metu raudonukė gali lemti persileidimą, negyvagimio gimimą, vaisiaus apsigimimus.
Kas sukelia raudonukę?
Šią infekciją sukelia virusas, priklausantis Rubivirus genčiai.
Kaip dažnai sergama raudonuke?
Valstybėse, kur skiepai nuo raudonukės įeina į vaikų skiepijimo planus, raudonukė pasitaiko retai. Kitur, kur skiepai nėra plačiai prieinami, ši infekcija vis dar išlieka dažna „vaikiška liga“, kuria galima persirgti ir nepastebimai. Pagrindinė šios infekcijos blogybė yra ta, kad susirgus raudonuke nėščiai moteriai, galimas įgimtas raudonukės sindromas, kuris sukelia smarkius vaisiaus apsigimimus.
Kaip plinta raudonukė?
Infekcija perduodama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto būdu, per užkrėstą nosies ar gerklės sekretą. Infekuotas asmuo būna užkrečiamas 7 dienos iki bėrimo atsiradimo ir dar tiek pat, atsiradus pirmiesiems bėrimo elementams. Labiausiai užkrečiami pacientai būna bėrimo metu. Sergantieji turi vengti masinio susibūrimo vietų, vaikų darželių, mokyklos, darbo. Persirgus, imunitetas susidaro visam gyvenimui.
Kokie yra raudonukės simptomai?
25-50% atvejų ligos eiga yra tokia lengva, kad praktiškai neatsiranda jokių simptomų ir infekcija praeina nepastebėtai. Klasikiniu atveju inkubacinis periodas trunka 12-23 dienas, o daugumai žmonių pirmųjų ligos požymių atsiranda po 16-18 dienų nuo kontakto su sergančiuoju. Dažniausi raudonukės simptomai:
- nedidelio laipsnio karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, bendras negalavimas (atsiranda dar iki bėrimo pradžios, dažniau suaugusiems negu vaikams);
- padidėję, jautrūs limfmazgiai (ypač - už ausų, užpakalinėje kaklo pusėje);
- gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis įvairaus dydžio kraujosruvomis ant gomurio;
- bėrimas, prasidedantis nuo veido ir palengva plintantis į kaklą, liemens sritį ir galūnes. Jam būdinga:
- 2-3 mm rausvos, šviesiai raudonos dėmelės ,
- trunka apie 5 dienas (vidutiniškai - 3),
- gali niežėti,
- bėrimui gyjant, oda pradeda pleiskanoti,
- ne toks išplitęs, kaip tymų atveju.
Kiti, kiek rečiau varginantys raudonukės simptomai - sąnarių skausmas ir patinimas, kas dažniau pasireiškia suaugusiems. Artritas būdingesnis moterims, trunka > 2 savaičių. Kai kuriais atvejais tai tampa lėtine problema.
Kaip diagnozuojama raudonukė?
Kadangi raudonukė yra lengvos eigos virusinė infekcija ir praeina savaime, be liekamųjų reiškinių, vaikams ji diagnozuojama remiantis būdinga ligos eiga bei klinikine išraiška.
Suaugusiems, ypač vaisingo amžiaus moterims, infekcija patvirtinama atlikus laboratorinius kraujo tyrimus, kadangi šiuo atveju vien tik klinikiniai požymiai nėra patikimas diagnostinis kriterijus. Tuo tikslu atliekami serologiniai kraujo tyrimai, nustatant IgG ir IgM antikūnų titrą. Raudonukės virusas taip pat gali būti išskirtas atliekant molekulinius tyrimus iš gerklės tepinėlio, kraujo, šlapimo.
Kiti tyrimai, atliekami raudonukės diagnostikos tikslais - bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai (hepatitų diferencinei diagnostikai).
Kaip gydoma raudonukė?
Specifinio raudonukės gydymo nėra. Kaip jau minėta, liga praeina lengvai ir be komplikacijų. Pagrindiniai gydymo principai - poilsis, lovos, pakankamas skysčių suvartojimas, paracetamolis esant karščiavimui.
Raudonukės komplikacijos
- Sąnarių skausmai, artritas (suaugusiems);
- Trombocitopeninė purpura;
- Vidurinės ausies uždegimas;
- Encefalitas.
Įgimta raudonukė
Raudonukė yra TORCH infekcijų komplekso dalis. Jeigu raudonuke susergama pirmajame nėštumo trimestre, yra 50% persileidimo, vaisiaus žūties, vaisiaus apsigimimo tikimybė. Dažniausios įgimto raudonukės sindromo sukeliamos vaisiaus vystymosi anomalijos:
- neurosensorinis kurtumas;
- akių pakenkimas (katarakta, glaukoma, pigmentiniai pakitimai);
- įgimtos širdies ydos;
- protinis atsilikimas;
- meningoencefalitas;
- gelta (hepatitas);
- cukrinis diabetas;
- skydliaukės veiklos sutrikimai.
Kaip išvengti raudonukės ir įgimto raudonukės sindromo?
Patikimiausia apsaugos priemonė - tai skiepas gyva vakcina. Dažniausiai tai būna kombinuota vakcina, kuri kartu apsaugo ir nuo tymų bei kiaulytės. Vakcinos dėka susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Pagal programą, pirmoji vakcinos dozė skiepijama 15-16 mėnesių amžiaus, antroji - 6-7 metų vaikams.
Moterims prieš planuojant nėštumą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti, ar jų kraujyje yra pakankamas antikūnų titras prieš raudonukę. Nesant antikūnų, rekomenduojamas pasiskiepyti nuo šios infekcijos. Po skiepo turi praeiti bent 3 mėnesiai ir tik tada planuojamas nėštumas.