Pūlingų odos ligų rizikos veiksniai:
- Pažeistas odos barjeras (trauma, žaizda, pragula, injekcijos, vabzdžių įkandimai);
- Odos uždegimas (egzema, radioterapija);
- Sutrikęs limfos nutekėjimas (po kojų venų varikozės operacijos, limfmazgių pašalinimo, dėl įgimtos patologijos);
- Venų patologija;
- Nutukimas;
- Susilpnėjęs imunitetas (dėl cukrinio diabeto, ŽIV infekcijos);
- Gretutinė odos infekcija (impetigo, vėjaraupiai, grybelinė infekcija);
- Kojų tarpupirščių įtrūkimai (iš pradžių gali būti nematomi plika akimi);
- Auksinio stafilokoko nešiojimas ar glaudus kontaktas su nešiotojais, sergančiais šia infekcija.
Pūlingas odos ligas sukelia bakterijos, pvz., beta-hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), kiti sukėlėjai nustatomi kiek rečiau. Odos pūlinį gali sukelti kelių bakterijų kombinacija, ypač, jeigu abscesas lokalizuojasi tarpvietės srityje.
Pūlingų odos ligų simptomai
Celiulitas ir rožė. Šioms ligoms būdingas odos paraudimas, patinimas, liečiant oda būna karšta. Minėti susirgimai išsivysto, kai bakterijos patenka pro pažeistą odos barjerą gilyn. Pacientas gali karščiuoti, vargina bendras negalavimas. Dažniausiai pažeidžiamos apatinės galūnės, pvz., blauzdos. Celiulitui ir rožei nebūdingas abipusis simetrinis odos pažeidimas (t. y., vienu metu neišbers abiejų kojų). Kartais infekcijos vartais tampa įtrūkę kojų tarpupirščiai, kojų nagų grybelis. Išgydžius šias būkles, infekcijos pasikartojimo tikimybė sumažėja.
Esminiai celiulito ir rožės skirtumai:
- Celiulitas yra gilesnių odos sluoksnių ir poodžio uždegimas. Rožė pažeidžia paviršinius odos sluoksnius ir paviršines limfagysles.
- Rožei nebūdingas pūliavimas. Esant celiulitui, pūliavimas galimas.
- Susirgus rože, simptomai pasireiškia staiga - atsiranda karščiavimas, krečia šaltis, vargina bendras silpnumas. Celiulitui būdinga vangesnė eiga, kai simptomai vystosi palaipsniui.
- Rožei būdinga aiški riba tarp sveikos ir pažeistos odos. Tipinis pavyzdys - „drugelio“ formos veido odos pažeidimas (nepainiokite su „drugelio“ pavidalo veido bėrimu sergant vilklige), ausies kaušelio bėrimas.
Sergant tiek rože, tiek celiulitu, padidėja sritiniai limfmazgiai, būna limfagyslių uždegimas. Kartais atsiranda pūslių, kraujosruvų.
Odos pūlinys. Tai yra pūlių sankaupa tikrojoje odoje ar poodyje, kuri pasireiškia skausmingu, paraudusiu mazgu. Kartais odos pūlinį gali supti celiulitas. Kai kada tokie pūliniai pratrūksta patys, tuomet atsiranda pūliavimas. Gali padidėti regioniniai limfmazgiai.
Odos abscesas atsiranda dėl gilesnės plauko folikulo infekcijos, pvz., furunkulo (plačiau skaitykite skyrelyje „Furunkuliozė“). Keli susilieję furunkulai suformuoja karbunkulą, kuriam būdingi ir sisteminiai simptomai. Odos pūliniai dažniausiai atsiranda sprando, pažastų, sėdmenų srityje.
Pūlingų odos ligų komplikacijos
- Limfagyslių pažeidimas ir limfedema;
- Endokarditas (širdies vožtuvų pakenkimas);
- Osteomielitas;
- Sepsis;
- Toksinio šoko sindromas;
- Gangrena;
- Tromboflebitas;
- Inkstų pakenkimas.
Laiku ir tinkamai gydant, komplikacijos pasitaiko retai.
Kaip diagnozuojamos pūlingos odos ligos?
Šių ligų diagnostika nėra sudėtinga, dažniausiai užtenka klinikinio vaizdo. Įvertinami paciento nusiskundimai, ligos eiga, atliekama nuodugni apžiūra:
- Celiulitas ir rožė pasireiškia odos paraudimu, patinimu, liečiant pažeista oda būna karšta. Rožės bėrimas būna kiek pakilęs virš odos, būdinga aiški riba tarp sveikų ir pažeistų audinių.
- Odos pūliniui būdingas skausmingas, paraudęs mazgas, kurį gali supti celiulitas.
Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai. Pagal galimybes, esant odos pūliniui, rekomenduojama incizija ir drenavimas, mikrobiologinis ištyrimas (pūlių pasėlis). Kartais odos absceso diagnozės patikslinimui atliekama minkštųjų audinių echoskopija.
Celiulitą, rožę tenka skirti nuo migruojančios eritemos, kontaktinio dermatito, podagros, nepageidaujamų vaistų reakcijų, vaskulito, vabzdžių įkandimų, giliųjų venų trombozės, panikulito, stazinio dermatito. Odos pūlinys gali imituoti epidermoidinę cistą, folikulitą, pūlingą hidradenitą ir pan. Todėl labai svarbu neužsiimti savigyda ir kreiptis į gydytoją, kad tinkamas gydymas būtų paskirtas laiku.
Pūlingų odos ligų gydymas
Pūlingos odos ligos gydomos antibiotikais. Vaistai parenkami pagal labiausiai tikėtiną infekcijos sukėlėją, taip pat atsižvelgiama į gretutines paciento ligas (pvz., cukrinį diabetą), kitas aplinkybes (buvusį kontaktą su vandeniu, įkandimą ir pan.). Kadangi rožė ir celiulitas dažniausiai atsiranda apatinių galūnių srityje, gydymo metu rekomenduojama pakelta kojų padėtis, skiriamas kojų tinimą mažinantis gydymas. Svarbu pagydyti bet kokį odos vientisumo pažeidimą (grybelinę infekciją, odos sausumą, įtrūkusius tarpupirščius ir kt.). Antibakterinė terapija dažniausiai skiriama 5-14 dienų, dažniausiai užtenka geriamųjų antibiotikų. Intraveninė antibakterinė terapija taikoma šiais atvejais:
- Esant sisteminiams simptomams, pvz., karščiavimui >38°C;
- Greitai progresuojant eritemai;
- Simptomai nenustoja progresavę po 48 valandų paskyrus geriamuosius antibiotikus;
- Pacientas netoleruoja geriamųjų antibiotikų;
- Infekcijos židinys yra netoli protezo (sąnario, kraujagyslės ir pan.).
Nepašalinus rizikos faktorių, infekcijos yra linkusios kartotis. Nustatyta, kad net 22-49% pacientų, kuriems pasireiškė celiulitas, jau buvo sirgę šia liga. 14% pacientų susirgimas pasikartojo 1 metų bėgyje, o 45% - per tris metus. Kiti veiksniai, didinantys pūlingų odos ligų pasikartojimo tikimybę:
- Tinimas dėl limfinės sistemos patologijos;
- Venų ligos;
- Nutukimas;
- Imunosupresinės būklės;
- Kojų tarpupirščių įtrūkimai;
- Pėdos ir kojų nagų grybelinė infekcija.
Pasikartojusi infekcija gydoma analogiškai kaip ir pirmasis ligos epizodas. Labai svarbu įvertinti galimus rizikos faktorius ir juos šalinti. Pvz., esant kojų tinimui, kojų venų varikozei, rekomenduojama kompresinė terapija.
Visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad laiku būtų skirtas tinkamas gydymas bei užkirstas kelias komplikacijoms, infekcijos pasikartojimui.
