Plikinančiu folikulitu dažniausiai suserga suaugusieji. Be plaukų iškritimo ir pūlingų bėrimų skalpo srityje, pacientai neretai skundžiasi skausmu, niežėjimu. Pagrindinis gydymo būdas - sisteminiai (geriamieji) antibiotikai. Organizmo atsakas į gydymą yra įvairūs, be to, ligai būdingi paūmėjimai.
Ligos klasifikacija
Plikinantis folikulitas yra pirminė randėjanti alopecija. Tai grupė ligų, kurioms esant uždegimas nutaikytas į plauko folikulą, o to pasekmė - plauko folikulo destrukcija ir nuolatinis plaukų netekimas. Esant antrinei randėjančiai alopecijai, folikulų destrukcija yra atsitiktinis reiškinys.
Kaip dažnai sergama plikinančiu folikulitu?
Bendrai vyrauja sutarimas, kad plikinantis folikulitas yra reta liga. Visgi tikslių epidemiologinių duomenų trūksta. Šiaurės Amerikos centrai, kurių specializacija yra alopecijos gydymas, teigia, kad kone 9% randėjančios alopecijos būna būtent dėl plikinančio folikulito. Britų Kolumbijos duomenimis, tai sudaro 11% visų randėjančios alopecijos atvejų.
Tiek vyrai, tiek ir moterys gali susirgti šia liga, nors vyrai serga kiek dažniau. Vaikams, kaip taisyklė, šis susirgimas nebūdingas.
Ligos vystymosi mechanizmas
Plikinančio folikulito priežastis, kaip jau minėta, nėra iki galo aiški. Nors mikrobiologiniame pasėlyje, paimtame iš pūlingų bėrimų skalpo srityje, dažnai išauga auksinis stafilokokas, plikinantis folikulitas nėra tipinė bakterinė odos infekcija. Šiuo metu vyraujanti ligos mechanizmo teorija teigia, kad auksinis stafilokokas nespecifiniu būdu aktyvuoja limfocitus, kas nulemia uždegiminių molekulių gamybą ir plauko folikulo destrukciją.
Kiti papildomi ligos atsiradimą skatinantys veiksniai:
- Ląstelinio imuniteto sutrikimai;
- Leukocitų funkcijos defektai;
- Autoimuninis procesas;
- Genetiškai nulemtas imuniteto defektas;
- Įgimta plaukų folikulų angų anomalija.
Kokiais požymiais pasireiškia plikinantis folikulitas?
Pagrindiniai plikinančio folikulito požymiai yra šie:
- Vienas ar daugiau išplikimo židinių skalpo srityje (jie gali tarpusavyje susilieti);
- Daugybiniai pūlinukai skalpo srityje, o ypač - išplikimo židinių pakraščiuose;
- Kartais galvos odoje gali būti ir kitų uždegiminių bėrimų.
Plikinantis folikulitas gali pažeisti bet kurią skalpo srityje, tačiau neretai pažeidimas būna išplitęs ir išplikimo židiniai randami keliose galvos odos vietose. Be to, retais atvejais išberia ir barzdos sritį, veidą, kaklą.
Išplikimo židiniai yra lygau reljefo, išnyksta folikulų angos. Atvirkščiai negu nerandėjančios alopecijos atveju, kuomet folikulų angos išlieka matomos. Išplikimo židiniai, ligai progresuojant, linkę didėti.
Be pūlinukų ir kitų uždegiminių bėrimų išplikusių židinių pakraščiuose, kartais matomi 4-20 trumpi plaukų stiebeliai, augantys iš vienos folikulo angos. Tačiau šis požymis nėra specifinis vien tik plikinančiam folikulitui. Dar vienas ligos požymis - aplink plauko folikulą išsidėsčiusi pleiskana, kuri nutįsta ir ant plauko stiebo.
Kiti ligos simptomai:
- Galvos odos niežėjimas;
- Skausmas bėrimų vietose;
- Pūlingos išskyros;
- Kraujavimas.
Gydymo eigoje pustulės sugyja, tačiau išplikimo židiniai, paraudimas ar pleiskana aplink plaukų folikulus gali išlikti.
Kaip diagnozuojamas plikinantis folikulitas?
Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymius bei atlikus odos biopsiją su histologiniu ištyrimu.
Gydytojo apžiūros metu atidžiai įvertinama galvos oda, ir toliau išvardinti požymiai patvirtina plikinančio folikulito diagnozę:
- Vienas ar keli, galimai tarpusavyje susilieję išplikimo židiniai galvos odoje;
- Išplikimo židiniuose nėra plaukų folikulų angų;
- Pūlinukai, labiau išsidėstę išplikimo židinių pakraščiuose;
- Pleiskana aplink išlikusį plauko folikulą, nusitęsianti ant plaukų stiebų;
- Iš vienos folikulo angos auga 4-20 trumpų plaukų.
Pacientai, kuriems galvos odoje randami uždegiminiai mazgai ir pūliniai, tiriami dėl disekuojančio skalpo celiulito.
Papildomai gali būti atlikta bėrimų dermatoskopija, tai padeda nustatyti plaukų folikulų angų išnykimą.
Taip pat atliekamas mikrobiologinis pasėlis iš pūlinukų, ir pagal jo rezultatus vėliau skiriamas antibiotikas.
Plikinantis folikulitas skiriamas nuo kitų panašiai pasireiškiančių, bet kiek skirtingai gydomų odos ligų:
- Paviršinio bakterinio folikulito;
- Disekuojančio skalpo celiulito;
- Galvos plaukuotosios dalies grybelinės infekcijos;
- Kitų pūlinukais pasireiškiančių galvos odos ligų;
- Galvos plokščiosios kerpligės;
- Diskoidinės raudonosios vilkligės;
- Centrinės randėjančios alopecijos.
Todėl nerekomenduojama užsiimti savigyda, o verčiau pasikonsultuokite su patyrusiu gydytoju dermatologu.
Kaip gydomas plikinantis folikulitas?
Visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas plikinantis folikulitas, skiriamas gydymas, kadangi liga naikina plaukų folikulus ir lemia negrįžtamą nuplikimą. Sėkmingas gydymas sumažina varginančius ligos simptomus, numalšina uždegiminius procesus bei apsaugo nuo tolimesnio plaukų netekimo.
Pirmas ir svarbiausias gydymo metodas - tai geriamieji antibiotikai.
Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tiems pacientams, kurių liga dar yra aktyvioje fazėje. Aktyviai ligos fazei būdinga:
- Pūlinukai;
- Odos paraudimas;
- Progresuojantis plaukų netekimas.
Pacientams su galutinės stadijos plikinančiu folikulitu gydymas antibiotikais vargu ar padės.
Vienas iš svarbiausių gydytojo uždavinių - suformuoti pacientui realius lūkesčius, tai yra:
- Organizmo atsakas į gydymą yra labai individualus, ir neįmanoma nuspėti iš anksto, kiek gydymas padės pacientui;
- Visada išlieka ligos atkryčio tikimybė;
- Nors gydymas ir gali padėti išvengti tolimesnio plaukų netekimo, tačiau jau susiformavusiuose išplikimo židiniuose plaukai neataugs.
Pirmojo pasirinkimo gydymo metodai:
- Sisteminiai (geriamieji) antibiotikai, dažniausiai iš tetraciklino grupės (nebent mikrobiologinis pasėlis ir bakterijų jautrumas antibiotikams rodo atsparumą šiai vaistų grupei);
- Esant neišplitusiai ligos formai, galima skirti ir antibiotikų tepalus.
Nors antibiotikai numalšina aktyvų, ūmų ligos periodą, ilgalaikis atsakas į gydymą yra nenuspėjamas, ir neretai nutraukus antibiotikus, susirgimas vėl paūmėja. Dažniausiai antibiotikus tenka gerti apie 2-3 mėnesius, vėliau dozė palaipsniui mažinama, kol nutraukiama galutinai. Jeigu liga vėl staiga paūmėja, atnaujinamas antibiotikų kursas, kol bėrimai aprimsta.
Antrojo pasirinkimo gydymo metodai:
Jeigu vartojant antibiotikus nepasiekiamas pagerėjimas, pereinama prie kitų, stipresnių gydymo alternatyvų. Tuo tikslu skiriami kiti antibiotikai, dažniausiai rifampicinas su klindamicinu. Kiti gydymo būdai - sisteminiai kortikosteroidai (jie puikiai malšina uždegimą, tačiau dėl šalutinių reakcijų negalima jų vartoti ilgą laiką). Kartais taikomos kortikosteroidų injekcijos į pažeidimo židinius.
Dar rečiau taikomi metodai - dapsonas, retinoidai, aprašytas ir biologinės terapijos poveikis.
Papildomi gydymo metodai:
- Kosmetinis kamufliažas (perukai, priauginami plaukai, pudros, losjonai ir kt.);
- Plaukų transplantacija.
Kokia yra ligos prognozė?
Ligos prognozė yra nenuspėjama. Kartais išplikimo židinys išlieka stabilus keletą metų, o kartais išplikimas išplinta ir į kitas skalpo dalis. Laimei, plikinantis folikulitas nepakenkia vidaus organų ir nekelia pavojaus gyvybei.
Geriausiai ligą padeda suvaldyti anksti pradėtas gydymas.
