Tai ganėtinai paplitęs odos susirgimas. Dažniausiai serga 16-45 m. amžiaus moterys.
Kas sukelia perioralinį dermatitą?
Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Pastebėta, kad perioralinis dermatitas dažniau vargina žmones, turinčius sutrikusį odos barjerą ar polinkį į atopiją. Be to, vietinių kortikosteroidų vartojimas (pvz., tepalų, inhaliatorių, akių lašų, nosies purškalų) taip pat gali paskatinti šios ligos atsiradimą. Kiti perioralinio dermatito rizikos veiksniai:
- Dantų pasta su fluoru;
- Kramtomoji guma;
- Apsauginiai kremai nuo saulės, ypač tirštos konsistencijos;
- Netinkamos kosmetikos ir veido priežiūros priemonės, gausus šių priemonių naudojimas;
- Fusobacteria spp., Candida albicans kolonizacija, natūralios odos mikrofloros pokyčiai;
- Hormoniniai svyravimai, pvz., brendimas, nėštumas;
- Geriamieji kontraceptikai;
- Kitos ligos: atopinis dermatitas, Krono liga.
Iš esmės perioralinis dermatitas yra žmogaus genetinių savybių, aplinkos faktorių bei organizmo atsako į įvairius dirgiklius atsakas.
Kaip pasireiškia perioralinis dermatitas?
Būdingos daugybinės, vietomis susigrupavusios, smulkios, 1-2 mm dydžio eriteminės papulės, pūslytės, pūlinukai. Kartais oda nežymiai pleiskanoja, matomi egzemos požymiai. Apie lūpas išlieka plonytė blyški sveikos odos linija.
Minėti bėrimai taip pat gali atsirasti apie akis, palei nosies šnerves. Pastebėta, kad kaktoje ir skruostų srityje bėrimų nebūna.
Kai kuriais atvejais gali varginti išbertų vietų deginimo, gėlimo pojūtis.
Dažniausiai bėrimai užgyja be randų.
Perioralinio dermatito diagnostika
Dažniausiai šios ligos diagnostikai užtenka detalios gydytojo apžiūros. Įvertinama odos būklė, galimai bėrimą išprovokavę veiksniai. Pagrindiniai diagnostiniai perioralinio dermatito kriterijai:
- Smulkūs bėrimo elementai apie burną, nosį ar akis;
- Matoma sveikos odos linija palei lūpas;
- Egzemos požymiai;
- Deginimo, gėlimo pojūtis;
- Neseniai vartoti kortikosteroidai (tepalai, nosies purškalai, inhaliatoriai);
- Bėrimai paūmėja nutraukus kortikosteroidų vartojimą;
- Nėra komedonų (tai aknės požymis).
Perioralinis dermatitas skiriamas nuo paprastųjų spuogų, rožinės, seborėjinio dermatito, alerginio kontaktinio dermatito, iritacinio kontaktinio dermatito, impetigo, odos grybelinės infekcijos. Ligos simptomai panašūs į kitų odos susirgimų požymius, todėl tik patyręs gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę. Nerekomenduojama užsiimti savigyda, kadangi tik dar labiau sau galite pakenkti, bėrimai gali išplisti.
Kaip gydomas perioralinis dermatitas?
Nutraukus kortikosteroidų vartojimą, pašalinus kitus odos būklę bloginančius veiksnius, bėrimai turi tendenciją išnykti savaime per kelis mėnesius. Kortikosteroidų, ypač tepamųjų, nutraukimas privalo vykti palaipsniui, kitu atveju bėrimai gali paūmėti.
Visgi dažniausiai bėrimai veido srityje pacientus labai neramina, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją dermatologą, kad kuo greičiau būtų paskirtas tinkamas gydymas bei odos priežiūros programa.
Pacientams, sergantiems perioraliniu dermatitu, rekomenduojama naudoti kuo mažiau veido priežiūros ir kosmetikos priemonių: veidą plauti drungnu vandeniu, švelniai nusausinti servetėle; naudoti nedidelį kiekį itin neutralios sudėties ir porų nekemšantį drėkinamąjį kremą, o kitas kosmetikos priemones naudoti kuo rečiau. Rinkitės lengvos tekstūros apsauginį kremą nuo saulės: purškiamą ar gelį.
Gydymui skiriami specialūs vietinio poveikio uždegimą mažinantys preparatai, kai kuriais atvejais - tepamieji antibiotikai.
