Odos paraudimas aplink akis - plačiai paplitusi problema. Oda šioje srityje yra plona ir gležna, todėl itin greitai sureaguoja į agresyvius aplinkos veiksnius. Paraudimai akių srityje vargina, sukelia diskomfortą, tad būtina kuo greičiau nustatyti tikslią priežastį ir pradėti tinkamą gydymą. Sudirgimo požymiai akių srityje gali pasireikšti vokų patinimu (tiek viršutinių, tiek apatinių), niežuliu, paraudimu, sausumu ir odos pleiskanojimu, gausesniu ašarojimu.
Galimos priežastys, dėl kurių oda aplink akis parausta:
- Alerginės reakcijos. Dažniausiai odos aplink akis paraudimas ir niežulys esti pirmieji alerginės reakcijos požymiai. Paraudimo lokalizacija neapsiriboja vien tik akių zona. Labiausiai paplitę alerginių reakcijų tipai - tai egzema, kontaktinis dermatitas (lėtojo tipo alerginės reakcijos) ir dilgėlinė (greitojo tipo alerginė reakcija). Akių srityje alergines reakcijas dažniausiai sukelia šioje vietoje naudojamos kosmetikos priemonės - blakstienų tušas, akių šešėliai, paakių kremai. Taip pat minėtas reakcijas gali provokuoti nagų priežiūros priemonės, maisto produktai, kartais- netgi vandentiekio vanduo. Svarbiausias gydymo elementas - tai tiksliai nustatyti alergizuojančią medžiagą ir jos vengti. Kartais skiriami tepamieji imunomoduliatoriai, antihistamininiai vaistai, geriamieji kortikosteroidai. Gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į alerginės reakcijos tipą, proceso aktyvumą, paciento ypatumus (amžių, bendrą būklę, ankstesnio gydymo rezultatus ir t. t...). Prie alerginių reakcijų priskiriama ir šienligė (alerginis rinitas) - liga, kurią provokuoja žiedadulkės, kitos ore esančios dulkės, cigarečių dūmai. Ši liga pasireiškia nosies gleivinės uždegimu, o patys pirmieji požymiai - tai nosies, gomurio ir gerklės niežulys, kutenimas, akių uždegimas ir paraudimas. Toliau atsiranda sloga, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas, akių ašarojimas. Alerginis rinitas išsivysto dėl alergijos žiedadulkėms, grybeliams, plaukams, gyvūnų kailiui, dulkėms. Žmonėms, turintiems polinkį į alergijas ir įkvėpus minėtų medžiagų, prasideda labai audringa imuninės sistemos reakcija. Sergantieji alerginiu rinitu turi padidėjusią riziką susirgti (arba jau serga) ir kitomis alerginėmis ligomis- atopiniu dermatitu, bronchine astma. Organizme paleidžiama biocheminių reakcijų virtinė, kurių pasėkoje į kraują patenka milžiniški histamino ir kitų biologiškai aktyvių molekulių kiekiai. Tai lemia nosies gleivinės uždegimą, padidėjusią sekreto gamybą tiek nosies takuose, tiek prienosiniuose ančiuose. Gydymui taikomi antihistamininiai vaistai, kortikosteroidai, putliųjų ląstelių membranų stabilizatoriai, kraujagysles sutraukiantys preparatai, anticholinerginiai vaistai.
- Aplinkos faktorių poveikis. Ilgai būnant šaltyje, labai saulėtoje ar vėjuotoje aplinkoje, veido oda rausta, pradeda pleiskanoti. Ypač greitai šios problemos pradeda varginti žmones, turinčius sausą odą ir tai išryškėja tose kūno dalyse, kurių oda yra plona ir gležna (pvz., paakių oda). Šiais atvejais svarbu pridengti veidą šaliku, gobtuvu arba kailine apykakle, naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
- Periorbitalinis dermatitas (perioralinis dermatitas). Liga, kuriai būdingas odos paraudimas aplink akis, nosį ir burną. Oda parausta, tampa jautri, atsiranda tempimo, veržimo pojūtis, stebimos labai smulkios pūslelės. Ši liga labiausiai paplitusi tarp jaunų moterų. Dažniausios priežastys - kremų, lašų su kortikosteroidais, dantų pastos su fluoru naudojimas. Pagrindiniai gydymo metodai- odos drėkinimas, uždegimo malšinimas pasitelkiant cinko oksido kremus, antibakterinis gydymas (tepamaisiais ar geriamaisiais antibiotikais- metronidazoliu, eritromicinu, doksiciklinu). Jokiais būdais negalima naudoti vietinio poveikio kortikosteroidų.
- Rožinė - odos liga, kuriai būdingas paraudimas ir bėrimais smakro, nosies, kaklo srityje bei centrinėje kaktos dalyje. Veido odoje išryškėja kapiliarų tinklas, smulkios „papulės“ ir pūlinukai. Rožinė yra lėtinė liga, kuriai būdingi periodiniai paūmėjimai. Juos provokuoja ultravioletiniai spinduliai, aplinkos temperatūros pokyčiai, šaltis, karštis, aštrus maistas, alkoholis. Viena iš ligos formų - tai akių rožinė, kuriai būdingas odos aplink akis paraudimas, akių ašarojimas, perštėjimas, svetimkūnio pojūtis akyse. Gydymui skiriami antibiotikai (tepamieji ar geriamieji- metronidazolis, tetraciklinas, eritromicinas, doksiciklinas), vietinio poveikio imunomoduliatoriai, cinko oksido kremai. Visgi svarbiausia gydymo dalis - tai ligą ūminančių veiksnių vengimas.
- Infekciniai susirgimai, pvz., sisteminės infekcinės ir virusinės ligos, pvz., ŪVRI, gripas, konjunktyvitai ir t. t... Infekciją gali sukelti virusai (tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygios odos grybelinė infekcija), bakterijos (skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Bėrimai neapsiriboja vien tik akių zona. Gydytojas dermatologas nustato diagnozę įvertindamas bėrimų lokalizaciją, pobūdį ir išplitimą. Klinikinėje praktikoje dažnai sutinkama problema- konjunktyvitas. Tai akių gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti alerginė reakcija, virusinė ar bakterinė infekcija. Konjunktyvitai skirstomi į ūminius ir lėtinius, sukeltus adenovirusų, bakterijų, Herpes virusų, chlamidijų. Nepaisant skirtingų sukėlėjų, ligos simptomai yra panašūs- tai akių paraudimas, išskyros, diskomforto jausmas, smėlio pojūtis akyse, šviesos baimė. Dažniausiai konjunktyvitas yra užkrečiama liga, todėl labai svarbu laikytis asmeninės higienos, kad aplinkiniai neužsikrėstų. Ligos gydymą skiria tik gydytojas, jokiais būdais negalima gydytis savarankiškai. Alerginiam konjunktyvitui skiriami įvairios formos antihistamininiai vaistai- tabletės, akių lašai, sirupai (vaikams). Esant stipriai alergijai, skiriami akių lašai su kortikosteroidais, tačiau jų negalima vartoti ilgą laiką. Bakterinis konjunktyvitui skiriami akių lašai ar akių tepalai su antibiotikais. Virusinių konjunktyvitų atvejais taikomas gydymas geriamais antivirusiniais vaistais. Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, skiriami akių lašai su antibiotikais.
- Gyvenimo būdo aplinkybės - miego stoka, nuolatinis pervargimas darbe, ilgas darbas prie kompiuterio dažnai tampa akių paraudimo ir tamsių ratilų po akimis priežastimi.
- Netinkama odos priežiūra (agresyvios kosmetinės priemonės, dažnas prausimasis muilu), blogai atliktos kosmetologinės procedūros gali lemti odos paraudimus aplink akis.
- Vabzdžių įkandimai - tai uždegiminės reakcijos odoje, kuriai būdingas įvairaus laipsnio paraudimas ir patinimas. Šias reakcijas sukelia širšių, bičių, vapsvų, uodų, mašalų įkandimai.
- Vitaminų trūkumas (ypač A, E, D, B grupės), disbakteriozė, endokrininės ligos, virškinimo trakto ligos, kitų vidaus organų ligos - nors ir retai, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti odos paraudimais aplink akis.
Oda aplink akis - ypatingai plona ir jautri, todėl pirmiausia ir sureaguoja į menkiausius vidinės organizmo terpės pokyčius, infekcijas, aplinkos dirgiklius. Svarbiausia - suprasti tikslias pažeidimo priežastis, todėl visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su gydytoju dermatologu. Taip pat svarbu kasdien tinkamai rūpintis tiek veido oda (nepamirštant ir paakių srities), tiek viso kūno oda.
