Niežais užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiu asmeniu metu. Todėl sergant vienam šeimos nariui, užsikrėsti rizikuoja ir kiti. Perdavimas per buities daiktus, pvz., rūbus, patalynę, pasitaiko kiek rečiau. Nuo gyvūnų niežais neužsikrečiama. Niežų protrūkiai gali įvykti tankiai apgyvendintose įstaigose, pvz., vaikų globos namuose, kalėjimuose, pensionatuose.
Niežų požymiai
- Simptomai atsiranda praėjus 3-6 savaitėms nuo užsikrėtimo. Jeigu niežais užsikrečiama pakartotinai, liga išryškėja po kelių dienų.
- Pagrindinis požymis - intensyvus niežulys, stiprėjantis nakties metu.
- Būdingas odos bėrimas smulkiomis rausvomis papulėmis, nukasymų žymės.
- Matomi „urvai“: 2-15 mm plonytės, pilkos, rausvos ar rudos spalvos linijos. Tai skiriamasis niežų požymis, tačiau kartais jų nesimato dėl nukasymų žymių ar prisidėjusios bakterinės infekcijos.
- Kartais gali atsirasti pūslelių, pūlinukų.
- Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos - tarpupirščiai, pirštų šonai, riešų lenkiamieji paviršiai, alkūnių tiesiamieji paviršiai, pažastys, oda apie bambą, liemuo, kelių tiesiamasis paviršius. Galva ir nugaros sritis nebūna išberta.
- Norvegiški niežai - tai niežų atmaina, būdingesnė žmonėms, turintiems imunodeficitą, taip pat ir vyresnio amžiaus pacientams. Liga pasireiškia bėrimu neaiškių ribų rausvomis plokštelėmis, kurios greitai įgauna ryškų pleiskanų sluoksnį. Pažeista oda storėja, formuojasi įtrūkimai, jie būna skausmingi, atsiranda šašų. Bėrimuose esti itin didelė niežų erkių koncentracija. Be to, norvegiškų niežų bėrimai skleidžia nemalonų kvapą. Skirtingai nuo klasikinių niežų, niežulys nebūna stiprus, kartais jo išvis nebūna. Norvegiški niežai dažniausiai pažeidžia skalpą, rankas ir pėdas.
Niežų komplikacijos
Negydant niežų, rizikuojama ne tik išplatinti infekciją, bet ir gali atsirasti tam tikrų komplikacijų, pvz.:
- Antrinė bakterinė odos infekcija, pvz., impetigo, ektima, paronichija, furunkuliozė;
- Retais atvejais - dilgėlinė.
Niežų diagnostika
Niežai diagnozuojami remiantis būdingais klinikiniais požymiais bei odos mikroskopijos metu nustačius niežų erkutes ar jų kiaušinėlius. Svarbiausi požymiai, kuriais remiantis įtariami niežai:
- Išplitęs kūno niežulys, sustiprėjantis naktį;
- Niežams būdingas bėrimų išsidėstymas;
- Kiti šeimos nariai turi panašių simptomų.
Kadangi tipinius niežų bėrimus neretai „maskuoja“ nukasymų žymės, ligą tenka diferencijuoti nuo kitų odos niežulį sukeliančių ligų, pvz., atopinio dermatito, kontaktinio dermatito, monetiškojo dermatito, vabzdžių įkandimo. Tuo tikslu svarbu įdėmiai apžiūrėti odą bei išsiaiškinti, ar niežulys nekamuoja paciento šeimos narių.
Niežų gydymas
Niežų gydymą sudaro keli etapas:
- Infekcijos naikinimas;
- Simptomų ir komplikacijų gydymas;
- Kontaktavusių asmenų identifikavimas ir gydymo tikslingumo nustatymas;
- Ligos perdavimo stabdymas.
Gydymo metodas parenkamas pagal:
- Ligos variantą (klasikiniai ar norvegiški niežai);
- Paciento charakteristikas;
- Užsikrėtimo aplinką.
Pirmojo pasirinkimo vaistai - tai vietiniai permetrino preparatai, pvz., permetrino kremas. Juo reikia ištepti visą kūną, nuo kaklo iki kojų pirštų, taip pat ir panages. Vienam patepimui (suaugusiajam) užtenka apie 30 g vaisto. Preparatą reikia nusiplauti po 8-14 valandų, todėl vaisto aplikacijos dažniausiai atliekamos vakare, prieš einant miegoti. Kita gydomoji permetrino procedūra atliekama po 1-2 savaičių.
Alternatyva - geriamasis ivermektinas. Pagrindinis privalumas - patogesnis vaisto vartojimas, jį reikia gerti kasdien apie porą savaičių. Žymesnių šalutinių reakcijų nėra pastebėta.
Kiti niežų gydymui naudojami medikamentai - benzoilbenzoatas, lindanas, krotamitonas. Tai irgi vietinio poveikio preparatai. Visgi jų efektyvumas, lyginant su permetrinu, yra mažesnis.
Niežuliui mažinti skiriami antihistamininiai vaistai. Niežulys gali išlikti praėjus kelioms savaitėms nuo gydymo pabaigos. Esant bakterinei infekcijai, taikoma antibakterinė terapija.
Kaip jau minėta, niežų simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo. Todėl paciento šeimos nariai gali būti užsikrėtę ir neturėti jokių simptomų. Dėl šios priežasties pacientui ir jo artimiesiems skiriamas analogiškas niežų gydymas. Be to, mažinant infekcijos perdavimo ir pakartotinio užsikrėtimo tikimybę, rekomenduojama:
- Dažnas rūbų, patalynės, rankšluosčių skalbimas aukštoje temperatūroje, lyginimas karštu lygintuvu;
- Kruopštus gyvenamųjų patalpų tvarkymas.
