Priežastys:
- Geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 stoka;
- Burnos sausumas;
- Sjogreno sindromas;
- Burnos kandidozė;
- Celiakija;
- Plokščioji kerpligė.
Sergantieji atrofiniu glositu dažnai skundžiasi burnos deginimo pojūčiu, taip pat padidėjusiu jautrumu valgant rūgštų ar sūrų maistą. Būklė praeina gydant pagrindinę ligą.
Liežuvis su įtrūkimais. Tai normos variantas, dažniau matomas suaugusiems. Skiriami 2 variantai:
- Gilūs grioveliai vidurio linijoje;
- Daugybiniai grioveliai visame liežuvio paviršiuje.
Nors tai laikoma normos variantu, tačiau sutrūkinėjęs liežuvis būdingas sergant Dauno arba Melkersono-Rozentalio sindromu. Dažniausiai pacientai dėl tokio liežuvio diskomforto nepatiria. Būklė nepraeina savaime ir jai nereikia jokio gydymo. Kai kuriais atvejais dėl įtrūkimų gali varginti blogas burnos kvapas.
Pajuodęs liežuvis. Liežuvio ir burnos gleivinės hiperpigmentacija būdinga tamsaus gymio žmonėms, tačiau kartais ji gali atsirasti ir dėl tam tikrų vaistų, pvz., tetraciklinų grupės antibiotikų, linezolido, bismuto preparatų, antidepresantų, protonų pompos inhibitorių, interferono, ar kitų ligų, pvz, pelagros, Adisono ligos.
Pajuodęs „plaukuotas“ liežuvis. Būdingi pailgėję ir patamsėję siūliniai gaureliai (dėl sutrikusios deskvamacijos), gelsvai ruda liežuvio spalva. Būklė susijusi su rūkymu, antibiotikų vartojimu, mieliagrybių infekcija, prasta burnos higiena. Dažniausiai nemalonių pojūčių nebūna. Gydymas- tai liežuvio šveitimas 3 kartus per dieną.
Geografinis liežuvis. Dar vadinamas gerybiniu migruojančiu glositu. Tai pasikartojanti, uždegiminė, nežinomos kilmės liga, kuriai pažeidžia liežuvio paviršių ir, kiek rečiau, kitas burnos gleivinės dalis. Būdingas lokalizuotas siūlinių gaurelių netekimas, dėl ko atsiranda raudonos dėmės ant liežuvio su baltais, policikliniais kraštais. Tai ir sudaro vadinamąjį „žemėlapio“ vaizdą. Bėrimai gali keisti savo vietą, formą, dydį, ir šie pokyčiai vyksta gana greitai. Geografinis liežuvis būdingas sergantiems atopiniu dermatitu, psoriaze, reaktyviuoju artritu. Būklė skirtina nuo burnos kandidozės, plokščiosios kerpligės, leukoplakijos, sisteminės raudonosios vilkligės, paprastosios pūslelinės bei vaistų sukeltų bėrimų. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais simptomais, todėl biopsijos dažniausiai neprireikia. Gydymo taip pat dažniausiai nereikia, nes simptomų nebūna arba jie išreikšti minimaliai. Tais atvejais, kai pacientą vargina deginimo pojūtis, jautrumas valgant tam tikrą maistą, rekomenduojami burnos skalavimo skysčiai su anestetikais, vietiniai kortikosteroidai ar kalcineurino inhibitorių preparatai.
