Klinikinis opų įvertinimas
Visi pacientai, turintys negyjančių opų, privalo būti pakonsultuoti gydytojo ir jiems privalo būti atlikti tam tikri tyrimai. Gydytojo konsultacijos metu išsiaiškinama:
- Opos atsiradimo eiga. Klausiama, kada atsirado opa, išsiaiškinamos galimos opos atsiradimo priežastys, taip pat, kaip kito opa laikui bėgant - didėjo, šlapiavo ir pan. Svarbu gydytojui papasakoti, kaip Jūs dabar prižiūrite opą, kokie gydymo metodai buvo taikyti anksčiau, ar opa skausminga (jei taip, kokio stiprumo skausmas vargina). Pacientams su nervų pakenkimu skausmas būna stipresnis ir dažnai byloja apie gilesnį pažeidimą.
- Ar anksčiau pacientas neturėjo opų. Jeigu turėjo - kurioje vietoje, kaip gydė, per kiek laiko užgijo?
- Bendra paciento sveikatos būklė, kitos ligos ir vartojami vaistai, kiti faktoriai, galintys sukelti problemų sklandžiam opos gijimui (pvz., cukrinis diabetas, periferinė arterijų liga, lėtinė inkstų liga ir kt.)
- Gyvenimo būdo ypatumai: rūkymas, socialinės sąlygos (ar turi galimybę tinkamai prižiūrėti opą, pvz., ar pasiekiamas švarus vanduo ir pan.), ar reikia pagalbos apsitaranaujant, ar turi darbą (finansinės opų gydymo galimybės), kaip opa paveikia kasdienį gyvenimą, psichologinę savijautą.
- Chirurginės intervencijos praeityje: ar pacientas anksčiau turėjo operacijų? Kur buvo pjūviai? Kaip gijo pjūviai? Ar anksčiau buvusios opos buvo operuotos? Ar anksčiau reikėjo taikyti chirugines intervencijas kraujotakos atstatymui?
Bendra opų apžiūra
Apžiūros metu įvertinima:
- Opos lokalizacija;
- Dydis;
- Opų skaičius;
- Kitos charakteristikos: opos lokalizacija, ilgis, plotis, gylis, sausų nekrotinių masių buvimas ir jų lokalizacija, celiulito požymiai, šlapiavimas (sekreto kiekis, pobūdis, spalva, kvapas).
Infekcijos požymiai
Ūminės opos, pvz., po operacinių pjūvių, vertinamos tokiu pačiu principu kaip ir lėtinės opos. Praktiškai visas opas kolonizuoja bakterijos, ir ūmios, invazinės infekcijos diagnozė yra klinikinė, ne mikrobiologinė. Ūmios infekcijos požymiai:
- Oda aplink opą pasidaro kieta;
- Celiulitas, išplitęs >2 cm nuo opos kraštų;
- Lokaliai padidėjusi temperatūra;
- Skausmas čiuopiant;
- Šlapiavimas.
Kartais tai gali būti ir pūlinio požymiais, kuris gydomas atliekant dekompresiją, drenažą ar debridementą.
Rimtos infekcijos požymiai, rodantys, jog pacientą reikia guldyti į ligoninę ir skirti antibiotikus intraveniškai:
- Didėjantis paraudimas aplink opą, celiulito požymiai > 2 cm nuo opos kraštų;
- Aplinkinė oda pasidaro karšta, skausminga čiuopiant;
- Limfagyslių uždegimas;
- Opa padidėjo;
- Gausus šlapiavimas;
- Karščiavimas;
- Opa skelidžia nemalonų kvapą.
Kraujotakos įvertinimas
Jeigu pacientą vargina ilgai negyjanti kojos opa, kraujagyslių būklės ir kraujotakos įvertinimas yra privalomas. Blogos arterinės kraujotakos požymiai:
- Nečiuopiamas pulsas periferijoje (pvz., kirkšnyje, pakinklyje, nugarinės pėdos arterijos zonoje);
- Blogas kapiliarų prisipildymas;
- Plona, atrofiška oda;
- Blauzdos ir kojų pirštai netenka plaukų;
- Hipertrofiniai, deformuoti nagai.
Kraujotakos įvertinimui atliekami šie tyrimai:
- Kulkšnelių - žasto indeksas;
- Venų dvigubo skenavimo tyrimas;
- Segmentinis arterinio kraujospūdžio matavimas;
- Pletizmografija.
Laboratoriniai tyrimai
Jie atliekami siekiant įvertinti infekcijos buvimą, ar nėra anemijos, ar pacientas gerai maitinasi, taip pat jų pagalba įvertinama bendra paciento sveikatos būklė ir kai kurios lėtinės ligos, galinčios turėti neigiamos įtakos opų gijimui. Dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas;
- Biocheminiai tyrimai: uždegiminiai rodikliai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, albuminas, gliukozė ir kt.;
- Mikrobiologiniai tyrimai: pasėlis iš opos.
Dažniausios kojų opų priežastys ir jų skirtumai
Svarbu tiksliai nustatyti opų atsiradimo kilmę, kadangi nuo to priklauso gydymo metodo pasirinkimas ir gydymo bei gijimo eiga. Būdinga lokalizacija ir morfologija dažnu atveju padeda atskirti arterinės kilmės opą nuo veninės ir pan. Nors opos gali atsirasti dėl daugybės priežasčių (plačiau skaitykite skyrelyje „Dažniausios kojų opų priežastys“) ir kartais jų savybės skiriasi, niekuomet nedera pamiršti, jog opa gali būti ir onkologinės kilmės. Todėl, jeigu opa atrodo neįprastai ir tinkamai taikant priežiūrą negyja ilgiau nei 3 mėn., verta pagalvoti apie biopsiją ir histologinį ištyrimą.
Veninės kilmės opos
Labai daug faktorių gali nulemti venų nepakankamumą, kurio viena iš pasekmių - opos. Kitos venų ligos pasekmės- giliųjų venų trombozė, venų vožtuvų nepakankamumas. Pagrindiniai veninės kilmės opų požymiai:
- Lokalizacija tarp kelių ir kulkšnies, o dažniausiai - prie „kauliukų“.
- Aplink opą - išreikšti dermatito požymiai. Aplinkinė oda būna paraudusi, pleiskanoja, šlapiuoja, pasidengia šašais. Tai lemia niežėjimą.
- Dažniausiai nebūna stipraus skausmo. Jeigu pradeda stipriai skaudėti- įtariama infekcija ar kitos kilmės opa.
- Padidėjusi pigmentacija, kojos deformacija, stazinis dermatitas.
- Opos dugnas atrodo labai įvairiai. Dažniausiai dugnas būna tamsiai raudonos spalvos, matomos granuliacijos. Kai kuriais atvejais opa pasidengia fibrininiu apnašu, po kuriuo „slepiasi“ granuliacijos. Dažna kalcifikacija opos dugne.
Pragulos
Tai nekrozės ir išopėjimo zonos, kurios atsiranda tose vietose, kur minkštieji audiniai ir minkštosios struktūros suspaudžiamos tarp kieto paviršiaus ir kaulo. Pagrindiniai pragulų atsiradimo mechanizmai:
- Vertikalus spaudimas;
- Vertikalus spaudimas ir slydimas.
Rizikos faktoriai:
- Vyresnis amžius;
- Bloga kraujotaka;
- Nejudrumas;
- Šlapimo, išmatų nelaikymas.
Pragulos būna įvairaus laipsnio: nuo neblykštančio paraudimo (I), viso odos storio netekimo su minkštųjų audinių nekroze (III) iki viso odos, poodžio ir raumenų storio netekimo, siekiančio kaulą (IV). Diagnozė nustatoma tiktai kliniškai.
Pragulų charakteristika:
- Lokalizuojasi tose vietose, kur oda būna arčiausiai kaulų: pvz., kryžkaulio srityje, kulnų srityje ir pan.;
- Fibrozinis audinys su nekrotinėmis masėmis;
- Tiriant metaliniu zondeliu, pasiekamas kaulas;
- Oda aplink būna paraudusi.
Opos dėl diabetinės pėdos
Lėtinės opos sergantiems cukriniu diabetu atsiranda dėl daugybės priežasčių, iš kurių pagrindinės yra šios:
- Diabetinės kilmės nervų pakenkimas;
- Autonominė nervų sistemos disfunkcija;
- Kraujotakos nepakankamumas.
Ne išeminės kilmės opos atsiranda dėl pėdos deformacijos ir neuropatijos, kadangi dėl nervų pažeidimo silpnėja skausmo jutimas tose vietose, kur pėda būna traumuojama. Taip pat tokioms opos būdinga:
- Lokalizacija tose vietose, kur oda būna traumuojama dažniausiai;
- Nuospaudos, odos suragėjimas (kartais tai rodo ir prastą kraujotaką);
- Neuropatija ir apsauginių refleksų stoka.
Kiekvieno apsilankymo metu įvertinamas pati opa, išemijos požymiai, infekcijos požymiai.
Užgijus tokioms opoms reikia nepamiršti apie tai, jog jos gali atsikartoti. Metų bėgyje atsikartoja apie 40% opų, o 10 metų bėgyje - apie 80%.
Išeminės kilmės opos
Jos atsiranda dėl blogos arterinės kraujotakos, kurią sukelia aterosklerozė ar kitos kilmės arterijų pakenkimas:
- Periferinė arterijų liga;
- Cukrinis diabetas;
- Vaskulitas;
- Skleroderma.
Pacientai dažnai skundžiasi skausmu ramybės būsenoje, taip pat skausmas sustiprėja pakėlus koją, fizinio krūvio metu. Skausmas palengvėja tam tikroje priverstinėje pozicijoje (kiekvienam pacientui ji būna skirtinga).
Arterinės kilmės opos charakteristika:
Lokalizacija tose vietose, kur oda būna arti kaulinio paviršiaus ir kitose specialiose vietose, pvz., tarpupirštyje, pirštų galuose, prie išorinės kulkšnies.
- Lygios, aiškių ribų, „štampuotos“ opos;
- Paviršinės arba gilios;
- Opos dugnas - pilkas, blyškus arba pageltas, granuliacijų būna mažai;
- Dažna audinių nekrozė, celiulitas, sausas nekrotinis šašas;
- Gali būti matomos sausgyslės ar netgi kaulas;
- Beveik nešlapiuoja;
- Aplinkinė oda - pabąlusi arba su purpuroziniu bėrimu; oda būna blizgi, įtempta;
- Ant blauzdos nėra plaukų;
- Skaumas, kuris sustiprėja pakėlus galūnę.
Onkologinės kilmės opos
Kai kurie navikai pasireiškia požymiais, panašiais į lėtines opas. Kartais būna sunku atskirti nuo veninės kilmės opų. Tiriant ligonį dėl opų, reikia būti budriam dėl plokščialąstelinės karcinomos, bazalinių ląstelių karcinomos ar netgi minkštųjų audinių sarkomos tikimybės. Įtariant onkologinę ligos kilmę, būtina biopsija ir histologinis ištyrimas.
Hipertenzinės opos
Jos nedažnos, todėl painiojamos su kitos kilmės opomis. Tipinis požymis - lokalizacija virš kulkšnies ar Achilo sausgylės projekcijoje, dažnai abipusės. Jos susijusios su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Daugiau nei pusė pacientų taip pat serga cukriniu diabetu.
Šios opos atsiranda dėl kalcifikacijos, kuri pažeidžia smulkias arterioles. Dėl to sumažėja kraujo pritekėjimas į minkštuosius audinius, vystosi vietinė išemija ir formuojasi opa. Iš pradžių atsiranda raudona dėmė, kuri vėliau pamėlsta ir tampa skausminga opa.
Gydymas - tai padidėjusio arterinio kraujospūdžio gydymas, lokali opos priežiūra.
