Kadangi didžioji dalis opų atsiranda dėl veninės, arterinės kraujotakos nepakankamumo, neuropatijos, pirmieji diagnostiniai žingsniai ir būna nukreipti į šių būklių identifikavimą. Įtariant kitos kilmės opas (plačiau skaitykite skyrelyje „Dažniausios kojų opų priežastys“), pasirenkama kitokia diagnostinė strategija.
Pagrindiniai klausimai, kuriuos gydytojas užduoda tiriant pacientą dėl kojų opų:
- Ar prieš atsirandant opai pacientas nepatyrė traumos?
- Ar opa skausminga?
- Kaip greitai opa atsirado ir didėjo?
- Gretutinės autoimuninės, kraujo ligos?
- Kitos lėtinės ligos (pvz., aterosklerozė, cukrinis diabetas, uždegiminės žarnyno ligos, tuberkuliozė ir pan.)?
- Vartojami vaistai?
- Judėjimo ypatumai (dėl pragulų)?
- Rūkymas?
Taip pat gydytojui svarbu žinoti tai, kaip anksčiau buvo gydyta opa. Jeigu net ir paskyrus tinkamą gydymą opa negyja, svarbu įvertinti dėl opos supiktybėjimo rizikos.
Klinikinis ištyrimas
Vertinama:
- Opos lokalizacija;
- Dydis;
- Forma;
- Aplinkinės odos pakitimai (palpuojama purpura, mazgai ir pan.);
- Bakterinės infekcijos požymiai (paraudimas, patinimas, pūliavimas, nemalonus kvapas ir pan.).
Biopsija dažniausiai neatliekama, nebent opos kilmė lieka neaiški arba skirtas gydymas neduoda efekto. Dažniausiai biopsija atliekama iš opos krašto.
Kartais, diagnozuojant kojų opas, skiriami ir kiti kraujo ar instrumentiniai tyrimai. Juos parenka gydytojas, įvertinęs Jūsų situaciją.
