Dažniausiai hemangiomos išryškėja pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Taip pat šie dariniai gali būti įgimti. Pastarieji savaime išnyksta ne taip lengvai. Paviršinius odos sluoksniuos pažeidžiančios hemangiomos: paviršinės hemangiomos, „braškinės“ hemangiomos, raudonosios hemangiomos, kapiliarinės hemangiomos. Giliuosius odos sluoksnius ar poodį pažeidžia giliosios hemangiomos, kaverninės hemangiomos. Šie gerybiniai kraujagyslių navikai taip pat gali susiformuoti ir vidaus organuose: kepenyse, nugaros smegenyse, kauluose, galvos smegenyse, raumenyse.
Veninės kilmės hemangioma vadinama mėlynąją (arba venine). Suaugusiųjų hemangiomų gydymo taktika šiek tiek skiriasi nuo vaikų, kadangi pastarosios linkusios savaime išnykti. Vaikų hemangiomos savo maksimalų dydį pasiekia per 5 mėnesius, o galutinai išnyksta per 5-12 metų.
Dažniausiai tenka gydyti veido srityje esančias hemangiomas, ypač vaikų, kadangi spausdamos aplinkinius audinius, neleidžia jiems normaliai formuotis. Ypatingai svarbu laiku gydyti šių lokalizacijų kraujagyslinius darinius:
- Akių
- Akių vokų
- Lūpų
- Ausų
Hemangiomų gydymui naudojami vaistai (pvz., beta blokatoriai, kortikosteroidai) ir specialios chirurginės manipuliacijos.
Kas lemia hemangiomų atsiradimą?
Konkretūs veiksniai, lemiantys tankų papildomų kraujagyslių išsidėstymą, nėra aiškūs. Net 10 % naujagimių gimsta turėdami hemangiomas. Manoma, kad tam įtakos turi paveldimumas ir genetinis polinkis. Pastebėta, kad kraujagysliniai augliai dažniau atsiranda baltosios rasės atstovams, neišnešiotiems kūdikiams ir mergaitėms. Mokslininkai kelia hipotezę, jog hemangiomų formavimuisi įtakos turi ir moteriškasis lytinis hormonas estrogenas. Nustatyta, kad moterys, vartojančios pakaitinę hormonų terapiją estrogenu, taip pat nėščios moterys turi didesnę riziką didelių hemangiomų išsivystymui.
Hemangiomų diagnostika
Dažniausiai šie kraujagysliniai dariniai diagnozuojami gydytojo apžiūros metu, tam nereikia jokių papildomų tyrimų. Jeigu kyla tam tikrų įtarimų, atliekami kraujo tyrimai ar odos biopsija. Paviršinių hemangiomų pažeidžiamos kūno vietos:
- Skalpas
- Galva
- Rankos
- Pirštai
Kaverninės ir giliosios hemangiomos diagnozuojamos atlikus pažeistos srities KT ar MRT tyrimą. Ultragarsinio tyrimo metu, pasitelkus Doplerio efektą, tiriama hemangiomos kraujotaka.
Hemangiomų gydymas
Kūdikių hemangiomos dažniausiai negydomos, kadangi turi savybę išnykti savaime, nebent lokalizuojasi arti akių, ausų, nosies, lūpos ir trukdo šioms kūno dalims normaliai vystytis. Kapiliarinės ir braškinės hemangiomos taip pat dažniausiai paliekamos savieigai. Kaverninės hemangiomos gydomos, jeigu:
- Pradeda kraujuoti
- Sukelia diskomfortą
- Lokalizuojasi apie akis, burną ar nosį
Pagrindiniai gydymo metodai - vaistai (beta blokatoriai, kortikosteroidai), lazerinė chirurgija. Tiek vaikams, tiek suaugusiems taikomos tos pačios gydymo taktikos.
Ar galimas radikalus hemangiomos pašalinimas?
Dažniausiai apsiribojama be radikalaus pašalinimo, nebent pacientą vargina kaverninė hemangioma akių, nosies ar gerklės srityje. Operacija taikytina ir tais atvejais, kai hemangioma išopėja ar yra itin didelė.
Kepenų hemangiomos
Kepenų hemangioma - tai gerybinis kepenų navikas, sudarytas iš kraujagyslių. Dažniausiai tai būna kaverninė hemangioma. Paprastai šis darinys nesukelia jokių simptomų ir jo nereikia gydyti. Tai dažniausias pirminis kepenų auglys. Simptomai pasireiškia, kai hemangioma padidėja ir pradeda tempti kepenų kapsulę: atsiranda pykinimas, pilvo skausmas, apetito stoka.
Kepenų hemangiomos gydymas:
- Hemangiomos pašalinimas operaciniu būdu
- Pažeistos kepenų dalies pašalinimas
- Kepenų transplantacija
- Radioterapija
Nugaros smegenų hemangioma
Dažniausi pirminiai gerybiniai nugaros smegenų navikai. Daugiausiai randami krūtininėje ir juosmeninėje nugaros smegenų dalyje. Vienodai dažnai diagnozuojamos tiek daugybinės, tiek atipinės hemangiomos, kurios, tiriant MRT metodu, T1 režime būna hipointensinės (t. y., skleidžia susilpnėjusį signalą), o T2 režime atgauna visas įprastas radiologines charakteristikas.
Paprastai nugaros smegenų kraujagysliniai dariniai nesukelia jokių simptomų ir yra nustatomi atsitiktinai, tiriant dėl kitų ligų. Visgi, atsiradus simptomatikai, vienas dažniausių požymių būna nugaros smegenų šaknelių suspaudimas: atsiranda lokalus skausmas, jutimo sutrikimai, refleksų patologijos. Tokiais atvejais indikuotinas hemangiomų gydymas: radioterapija, trans-arterinė embolizacija ir kiti invaziniai metodai.
Galvos smegenų hemangioma
Galvos smegenyse hemangioma dažniausiai išsivysto smegenėlėse ir galvos smegenų kamiene. Šie kraujagysliniai dariniai pasižymi aiškiomis ribomis. Kadangi kaukolė yra uždara, bet koks papildomas tūris sukelia simptomų, kurie sufleruoja apie padidėjusį intrakranijinį slėgį (t. y., rodo, kad spaudimas kaukolės viduje yra padidėjęs). Smegenų hemangiomos simptomai priklauso nuo konkrečios lokalizacijos, dažniausiai vargina galvos skausmas, pykinimas, sutrikusi koordinacija, vėmimas, rankų ar kojų nutirpimas. Tam tikrais atvejais gali atsirasti ir traukulių, smegenų vandenė. Pavojingiausia komplikacija- hemangiomos išopėjimas ir kraujavimas. Gydymui taikoma chirurginiai metodai ir radioterapija.
Vyšninės angiomos
Vyšninė angioma (sinonimai - kapiliarinė angioma, senatvinė angioma) - tai kraujagyslinės kilmės odos pažeidimas, kuriam būdinga aiškių ribų, iškili, raudonos spalvos dėmelė. Šie dariniai susiformuoja iš tam tikrų kraujagyslių, vadinamų venulėmis, kai jos išsiplečia ir išveša.
Tai dažnai sutinkama patologija, būdinga tik suaugusiems. Angiomos išsidėsto liemens ar galūnių odoje, o praėjus kuriam laiko tarpui - ir veido srityje, ypač apie paakius. Tai - amžiniai odos pokyčiai; angiomų daugėja organizmui senstant.
Vyšninės angiomos gali būti iškilios arba plokščios. Pirmiausia susiformuoja plokščias odos pažeidimas, atrodantis kaip raudonas apgamas, kuris vėliau tampa iškilus.
Kaip minėta, šio tipo kraujagysliniai dariniai nebūdingi vaikams. Mažiesiems būdingesnės braškinės angiomos (kita hemangiomų rūšis, pasižyminti spalvos ir struktūros ypatumais). Šie odos dariniai vienodai dažnai vargina tiek vyrus, tiek moteris, nepastebėta skirtumų ir tarp įvairių etninių kultūrų atstovų.
Vyšninės angiomos simptomai
Darinio charakteristikos:
- Ryški raudonos- vyšninės spalvos dėmė
- Smeigtuko galvutės dydžio (ar kiek didesnė)
- Visiškai plokščia ar nedaug pakilusi virš odos paviršiaus
- Apvalios ar ovalios formos
Pirmosios vyšninės angiomos atsiranda pacientams, vyresniems nei 30 metų, išimtinais atvejais- ir jaunesniems. 70% asmenų, vyresnių nei 70 metų, turi daugybinių vyšninių angiomų. Iš visų kraujagyslinės kilmės odos pažeidimų, šios angiomos yra pačios dažniausios. Dariniai gali būti egzofitiniai (t. y., išsikišantys į paviršių) arba formuoti teleangiektazijas (siūlinės išvaizdos išsiplėtusios smulkiosios odos kraujagyslės). Tai yra gerybiniai dariniai, neturintys polinkio supiktybėti. Pasitaiko tiek pavienių vyšninių angiomų, tiek ir daugybinių.
Darinio spalva būna įvairi - nuo raudonos iki violetinės. Tik atsiradusi angioma atrodo kaip mažas raudonas taškelis, kurio skersmuo siekia šimtąją centimetro dalį. Laikui bėgant, jos gali padidėti iki 1 cm ar daugiau. Darinį sudaro kraujagyslės, todėl bet kokio pažeidimo metu galimas smarkus kraujavimas.
Dažniausiai vyšninių hemangiomų pažeidžiamos kūno vietos:
- Skalpas
- Lūpos
- Nosis
- Veidas (smakras, skruostai, kakta)
- Pilvas
- Krūtinė
- Nugara
Atsakymai į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus:
- Ar galima pašalinti vyšnines hemangiomas?
Taip, galima. Tam yra atliekamos tam tikros medicininės procedūros, kurios bus aptartos vėliau.
- Ar galima pašalinti vyšnines angiomas namų sąlygomis?
Tą padaryti įmanoma, tačiau prieš tai rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reiškinių.
- Ar vyšninės angiomos yra pavojingos?
Ne, tai visiškai gerybiniai ir bendrai organizmo sveikatai pavojaus nekeliantys dariniai.
- Ar visos odoje atsiradusios raudonos dėmelės yra vyšninės angiomos?
Ne. Yra daugybė ligų ir būklių, kurios pasireiškia raudonomis dėmėmis odoje.
- Ar gali vyšninės angiomos suvėžėti?
Tikros vyšninės angiomos nesuvėžėja. Apskritai hemangiomos neturi jokių sąsajų su onkologinėmis ligomis. Tačiau kitos odos ligos irgi gali pasireikšti raudonomis dėmėmis. Jeigu naujai atsiradusi raudona dėmelė keičia spalvą, didėja, kraujuoja, būtina kreiptis į gydytoją, kadangi tai gali būti vėžinis susirgimas.
- Dėl ko atsiranda vyšninės angiomos?
Yra keletas faktorių, lemiančių šių kraujagyslinių darinių atsiradimą. Jie bus aptarti vėliau.
Vyšninės angiomos ir kepenų ligos
Vyrauja nuomonė, kad krūtinės ar pilvo srityje esančios vyšninės angiomos gali būti susijusios su kepenų ligomis. Tam turėtų būti atlikti tam tikri kraujo tyrimai (kepenų fermentų koncentracijos ištyrimas - AST, ALT, jų santykis), vidaus organų echoskopija.
