Persirgus vėjaraupiais, virusas patenka į nervinius mazgus ir juose tūno visą gyvenimą. Nusilpus imunitetui, virusas reaktyvuojasi ir sukelia skausmingus bėrimus.
Ligos simptomai:
- Bėrimas skaidriomis vandeningomis pūslėmis, kurios išsidėsto grupelėmis ant paraudusios, patinusios odos pagrindo.
- Išbertos vietos skausmas, dilgčiojimas, deginimas.
- Bėrimas išsidėsto pagal konkretaus nervo eigą, pvz., tarpšonkaulinio nervo, todėl būna vienpusis, nesimetriškas.
- Bendras silpnumas, karščiavimas, galvos skausmas. Neretai šie simptomai atsiranda dar prieš bėrimą.
Liga trunka apie porą savaičių. Gijimo periodu susiformuoja šašai, jiems nukritus stebima použdegiminė pigmentacija.
Rizikos veiksniai ligai atsinaujinti:
- Vyresnis amžius
- Sunkios gretutinės ligos- ŽIV infekcija, onkologiniai susirgimai
- Autoimuniniai susirgimai- reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos ir pan.
- Nuovargis, stresas
- Tam tikrų vaistų vartojimas (kortikosteroidų, imunosupresinių vaistų)
- Būklė po organų transplantacijos
Juostinė pūslelinė yra pavojinga savo komplikacijomis. Jeigu bėrimas atsiranda pagal veidinio nervo eigą, galimas aklumas. Dažniausia komplikacija - vadinamoji postherpetinė neuralgija, kuomet net ir sugijus bėrimams, ilgai išlieka pažeistos vietos skausmingumas. Itin retais atvejais šis virusas gali sukelti galvos smegenų ir jų dangalų uždegimą (meningoencefalitą), jutimo sutrikimus, vidaus organų pažeidimus.
Liga diagnozuojama remiantis simptomais ir būdingu bėrimu. Kartais gali būti atliekami tam tikri molekuliniai tyrimai, odos tepinėlio mikroskopinis tyrimas, viruso pasėlis.
Gydymo rekomendacijos:
- Geriamieji priešvirusiniai vaistai. Gydymas efektyviausias, kai yra pradėtas per pirmąsias 48 val. nuo bėrimų atsiradimo. Gydymą būtina skirti praėjus 72 val. po bėrimo pradžios, jeigu yra išplitusi juostinės pūslelinės forma, nusilpus imunitetui (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfoma, vėžiu), ar esant vidaus organų pažeidimui. Tepami priešvirusiniai vaistai neefektyvūs.
- Infekcijos išplitimo valdymas – kasdien praustis po dušu, bėrimų netrinti, nekrapštyti, dezinfekuoti.
- Nuskausminimas. Tinka nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pvz., ibuprofenas. Kartu rekomenduojama vartoti B grupės vitaminų kompleksą, kurie turi teigiamą poveikį nervų sistemai, padeda jai greičiau atsistatyti.
- Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, skiriami antibiotikai.
- Būtina pažeistas vietas dezinfekuoti.
Pajutus pirmuosius ligos požymius, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat patariama neužsiimti savigyda, o kreiptis į savo srities specialistus, kurie sudarys tinkamiausią gydymo planą konkrečiu atveju. Tik taip bus išvengta komplikacijų.
