Utėlėtumas vargina žmones visame pasaulyje. Susirgti gali bet kurio socialinio sluoksnio ir amžiaus žmonės, tačiau vaikai serga dažniausiai. Pastebėta, berniukai serga rečiau.
Utėlės gyvavimo ciklas siekia apie 1 mėnesį, ir per tą laiką patelė padeda 7-10 kiaušinėlių kasdien. Šie kiaušinėliai tvirtai prisikabina prie užkrėsto žmogaus plauko pagrindo. Kiaušinėliai, dar vadinami glindomis, yra ovalios kapsulės, iš kurių po 8 dienų išsirita nimfos. Jos subręsta per 8 dienas. Išsiritus nimfoms, glindos tampa baltos ir dar labiau pastebimos. Galvos utėlės yra pilkai baltos spalvos, 2-3 mm ilgio. Jų burnos yra pritaikytos siurbti kraują, o kojos- prisitvirtinti prie plaukų. Suaugusios utėlės maitinasi skalpo srityje ir gretimose veido ar kaklo srityse. Be to, suaugusi utėlė be „šeimininko“ gali išgyventi net 55 valandas.
Kaip užsikrečiama utėlėmis?
Pagrindinis užsikrėtimo būdas - tai tiesioginis sąlytis su sergančio žmogaus galva. Utėlės nešokinėja, neskraido, jomis neužsikrečiama nuo gyvūno.
Kai kurių mokslinių epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog šiais parazitais galima užsikrėsti ir per šukas, rankšluosčius ar netgi plaukų džiovintuvus. Visgi toks užsikrėtimo būdas nėra galutinai patvirtintas.
Utėlėtumo požymiai
- Pacientą pradeda varginti niežulys. Iš esmės niežėjimas yra kaip alerginė reakcija į utėlės seiles. Jeigu žmogus prieš tai nebuvo užsikrėtęs utėlėmis, pirmieji požymiai pasireiškia po 4-6 savaičių.
- Ant plaukų matomos glindos ir pačios utėlės ant galvos odos.
- Nukasymai galvos odos, kaklo, užausių srityje.
- Prisidėjus bakterinei infekcijai, padidėja regioniniai (sprando, kaklo) limfmazgiai.
Kaip diagnozuojamas utėlėtumas?
Dažnu atveju, jeigu pacientas skundžiasi galvos odos niežuliu, reikia įtarti utėlėtumą. Tai ypač aktualu vaikams. Be to, jeigu vargina pūlingi bėrimai kaklo srityje ar už ausų, taip pat verta pagalvoti apie utėles.
Utėlėtumas diagnozuojamas apžiūros metu, kai pamatomos gyvos utėlės ar glindos. Kruopščiai iššukuojami drėgni arba šlapi plaukai, naudojamos šukos, kurių atstumas tarp dantukų yra 0,2 mm. Tai padeda dar geriau surasti gyvas utėles.
Iš pradžių plaukai sudrėkinami kondicionieriumi. Plaukai iššukuojami siekiant išpainioti suveltas vietas, o tik po to pradedami šukuoti nuo šaknų. Šukos apžiūrimos po kiekvieno perbraukimo. Visa galva iššukuojama bent 2 kartus.
Glindos yra pastebimos kur kas lengviau. Jos esti tvirtai prisikabinusios prie plauko. Kartais, norint įsitikinti, ar tikrai matoma glinda, gali būti atlikta plauko mikroskopija. Alternatyva- ištyrimas Vudo lempa, kurios šviesoje glindos įgauna blyškiai melsvą atspalvį. Verta prisiminti, jog kartais glindų galima rasti ir po sėkmingo gydymo kurso.
Kaip gydomas utėlėtumas?
Pirmiausiai nustatomas utėlių gyvybingumas. Kaip jau minėta, kartais glindų gali būti randama po baigto gydymo kurso - tokiems pacientams pakartotinis gydymas netaikomas.
Pirmojo pasirinkimo vaistai ir priemonės:
- Permetrinas. Veikia utėles neurotoksiškai. Jis aplikuojamas ant sausų plaukų, paliekamas 10 minučių ir tada nuskalaujamas vandeniu. Procedūrą kartoja 9-ą dieną. Vaistas nerekomenduojamas pacientams, kurie yra alergiški chrizantemoms.
- Malationas. Taip pat veikia neurotoksiškai. Preparatu ištepami sausi plaukai ir galvos oda, paliekama 8-12 valandų. Po to galva ir plaukai išplaunami paprastu šampūnu. Išplovus galvą, plaukai nevyniojami į rankšluosčiu, nedžiovinami džiovintuvu, o paliekami išdžiūti natūraliai. Daugumai pacientų užtenka vienos procedūros, tačiau pastebėjus utėlių po 7-9 dienų, aplikacija kartojama. Malationas yra nemalonaus kvapo, jo garai dirgina akis, todėl tai nėra pirmo pasirinkimo vaistas utėlėms naikinti.
- Benzilo alkoholis. Jo paveiktos, utėlės uždūsta. 5% benzilo alkoholio losjonu ištrinami sausi plaukai, o po 10 minučių nuskalaujami vandeniu. Procedūra kartojama po 7 dienų. Šį vaistą galima skirti ir vaikams nuo 6 mėn. amžiaus.
- Ivermektinas, spinosadas ir kiti vaistai paralyžiuoja utėles ir jos žūva. Užtenka vienkartinės 10 minučių aplikacijos ant sausų plaukų ir nuskalavimo vandeniu, kad utėlės žūtų.
Juos reikia naudoti pagal gamintojo pateiktą instrukciją. Prieš vaisto aplikaciją nerekomenduojama naudoti šampūnų ar kondicionierių (tai gali sumažinti vaisto efektyvumą), be to, galvą patariama skalauti virš kriauklės (ne duše ar vonioje, kadangi vaisto gali patekti ant sveikos odos). Taip pat galvą reikia skalauti ne su karštu, o su šiltu vandeniu. Labai mažiems vaikams, taip pat, jeigu pacientas nepageidauja naudoti šių cheminių medžiagų, galimas alternatyvus gydymo metodas - drėgnų plaukų šukavimas tankiomis šukomis.
Šlapių plaukų šukavimas. Metodas tinka mažiems vaikams ir tiems pacientams, kurie nenori ar negali vartoti cheminių preparatų. Procedūros eiga:
- Plaukai turi būti drėgni, sutepti kondicionieriumi.
- Naudojamos tankios šukos (tarpai tarp dantukų 0,2 mm).
- Pirmiausia iššukuojami susivėlę plaukai.
- Po to pradedama šukuoti nuo galvos odos. Šukos apžiūrimos kaskart jomis perbraukus plaukus.
- Visa galva iššukuojama bent 2 kartus.
- Procedūra kartojama kas 3-4 dienas kelias savaites iš eilės, kol nerandama nė vienos utėlės.
Atspariais vietiniam gydymui atvejais skiriamas geriamasis ivermektinas.
Kiti gydymo metodai:
- Dimetikonas - silikono pagrindo medžiaga, kuri padengia utėlę ir sutrikdo jos vandens apykaitą. Tai nėra pesticidas. 15-os minučių dimetikono aplikacija efektyvumu nenusileidžia permetrinui ar malationui.
- Lindanas pastaraisiais metais nerekomenduojamas dėl savo šalutinių reakcijų.
- Kotrimoksazolis (derinyje su permetrinu).
- Oktanediolis ir kt.
Nerekomenduojami metodai: plaukų skutimas, elektrinės šukos, karšto oro procedūros. Tai neefektyvios ir pavojingos sveikatai procedūros.
Radus vaikui utėlių, glindų, nebūtina jo atleisti nuo pamokų. Utėlių dažniausiai jau būna galvoje iki jas diagnozuojant, o dauguma vaikų, turinčių glindas plaukuose, taip ir nesuserga aktyvia infekcija. Sergantys vaikai turėtų vengti tiesioginio kontakto su kitais vaikais, bei jiems reikia skirti aktyvų gydymą nuo utėlių. Utėlių protrūkio diagnostika apima mokinių ir mokytojų tikrinimą.
Paciento šeimos nariai taip pat turėtų būti patikrinti gydytojo dermatologo. Gydymas skiriamas, jeigu 1 cm galvos odos ploto randama gyvų utėlių arba glindų. Kitos profilaktinės priemonės:
- Patalynę, rūbus, rankšluosčius išskalbti aukštoje temperatūroje ir išlyginti lygintuvu;
- Jeigu skalbimas nėra galimas, daiktai patalpinami į plastikinį maišą, ir laikomi užrištame maiše 2 savaites;
- Išsiurbti dulkių siurbliu kilimus, lovą, minkštuosius baldus;
- Namų aplinkos apdorojimas pesticidais, insekticidais nėra rekomenduojamas.
Visais atvejais rekomenduojame neužsiimti savigyda, o pasitarti su gydytoju dermatologu.
