Rečiau užsikrečiama per rūbus, rankšluosčius ar patalynę. Nuo tualeto sėdynės šiomis utėlėmis neįmanoma užsikrėsti. Jeigu pacientui nustatomos gaktinės utėlės, rekomenduojamas ištyrimas dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų.
Gaktinė utėlė yra apvalios formos, 0,8-1,2 mm ilgio perregimas parazitas, kurį įmanoma pamatyti tik tada, kai jis būna prisipildęs kraujo. Utėlės kojytės yra prisitaikiusios tvirtai įsikibti į plaukus. Patelės gyvavimo ciklas siekia apie 3- 4 savaites, per tą laiką ji padeda apie 3 kiaušinėlius (glindas), kurie tvirtai prilimpa prie plauko pagrindo ir subręsta per 6-8 dienas.
Gaktos utėlėtumo požymiai
- Gaktos srities niežėjimas yra pagrindinis ir labiausiai varginantis simptomas. Kartais gali niežėti ir pažastis.
- Neplaukuotos kūno vietos ir galvos oda dažniausiai lieka nepaveiktos.
- Esant užsitęsusiai infekcijai, infekuotuose vietose atsiranda blyškiai melsvų smulkių dėmelių. Jų paprastai atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, apatinėje pilvo dalyje.
- Gali atsirasti šašų, rūdžių spalvos dėmelių. Kartais ant apatinių rūbų galima pastebėti smulkias kraujo dėmes.
- Kai kuriems pacientams padidėja kirkšnių limfmazgiai.
Kaip nustatomos gaktos utėlės?
Diagnozė nustatoma gaktos srityje radus utėlių ar glindų. Pastarosios lengvai nustatomos atlikus mikroskopinį tyrimą. Kaip jau minėta, pacientams, užsikrėtusiems gaktos utėlėmis, rekomenduojamas ištyrimas dėl kitų lytiškai plintančių ligų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad šie pacientai turi 31% didesnę riziką sirgti ir kitomis venerinėmis ligomis.
Kaip gydomas gaktos utėlėtumas?
Dažniausiai skiriami vietinio poveikio utėles naikinantys preparatai, pvz., permetrinas, kiek rečiau - malationas, ivermektinas, lindanas.
Prieš vaisto aplikaciją, oda turi būti tinkamai paruošta, t. y., oda privalo būti sausa ir vėsi. Vaistas tepamas ant visų pažeistų vietų (gaktos srities, perianalinės zonos, šlaunų, liemens ir pažastų). Glindas galima pašalinti pirštais, šukomis ar pincetu. Po procedūros rekomenduojama užsidėti švarius apatinius. Gydymosi metu patariama susilaikyti nuo lytinių santykių.
Būklė pakartotinai vertinama po 10 dienų, ir nustačius ne visišką pasveikimą, skiriamas pakartotinis gydymas.
Tuo pačiu metu turi būti gydomas ir paciento lytinis partneris, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.
Rūbai ir patalynė privalo būti išskalbta aukštoje temperatūroje. Tinka ir sausas valymas. Alternatyviai galima namų apyvokos daiktus sudėti į maišą, ir juos laikyti tokiame sandariai užrištame maiše apie 72 valandas (per tiek laiko utėlės žūva). Gyvenamųjų patalpų apdorojimas pesticidais, insekticidais nėra rekomenduojamas.
Blakstienų utėlėtumas. Utėlė Phthirius pubis gali infekuoti ne tik gaktos sritį, tačiau ir kitas plaukuotas kūno dalis, pvz., blakstienas. Blakstienų utėlėmis gali užsikrėsti paaugliai ar suaugę, turintys ir gaktinių utėlių, tačiau susirgti gali ir vaikai, jeigu kontaktavo su sergančio asmens daiktais (patalyne, rankšluosčiu, rūbais). Liga pasireiškia akių niežėjimu, deginimo jausmu, akių sudirgimu. Vaikai gali dažnai trinti akis. Taip pat atsiranda rausvų šašų, blakstienos susivelia, ant jų atsiranda apnašo. Gali varginti akių junginės uždegimas (konjunktyvitas). Kaip taisyklė, pažeidžiamos abi akis. Apžiūrint padidinamuoju stiklu, prie blakstienų pagrindo matomos 0,5 mm dydžio permatomos glindos. Be to, gali padidėti užausiniai arba posmakriniai limfmazgiai. Kartais utėlės išplinta ir į antakius.
Ši liga skirtina nuo bakterinio konjunktyvito, alerginio kontaktinio dermatito, blefarito, seborėjinio dermatito, rožinės.
Gydymo esmė - akių apsauga. Pirmiausia mechaniškai pašalinamos glindos ir utėlės. Procedūra kartojama du kartus per dieną, prieš tai sutepus blakstienas vazelinu, o akių kraštus - apsauginiu akių tepalu. Tai kartojama 8-10 dienų. Antrinė bakterinė infekcija ir junginės uždegimai gydomi pagal oftalmologo rekomendacijas.
Kraštutinė gydymo alternatyva - blakstienų pašalinimas.
Jeigu Jus vargina niežtintys odos, akių bėrimai, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.
