Dilgėlinei būdingas bėrimas pūkšlėmis (tai bėrimo elementas, primenantis nudilginimą dilgėle, iš to ir kilo ligos pavadinimas). Bėrimai būna itin niežtintys, aiškių ribų, kiek pakilę virš odos paviršiaus, rausvos spalvos. Jų dydis įvairuoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų, kartais pavieniai bėrimai gali susilieti į didesnius. Pavieniai odos pažeidimai pranyksta kelių valandų bėgyje (dažniausiai iki paros) nepalikdami jokių žymių odoje.
Fizinių veiksnių sukelta dilgėlinė sudaro apie 20-30% visų lėtinės dilgėlinės atvejų.
Pagrindiniai gydymo metodai:
- Vengti bėrimus sukeliančio veiksnio (jeigu įmanoma)
- Antros kartos antihistamininiai vaistai. Esant nepakankamam efektui, dozę galima didinti. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas trumpas geriamųjų kortikosteroidų kursas.
Dermografizmas (dermografinė dilgėlinė). Tiesiogiai išvertus reiškia „rašyk ant odos“. Dilgėlinės bėrimus provokuoja kasymas, spaudimas ar tiesiog stipresnis brūkštelėjimas per odą. Tai dažniausia fizinių veiksnių sukeltos dilgėlinės forma, ir, kaip taisyklė, nustatoma atsitiktinai, tiriant dėl kitų odos ligų, pvz., atopinio dermatito ar lėtinės dilgėlinės. Dermografizmas būdingas 2-5% bendrosios populiacijos.
Odos bėrimai atsiranda per 6-7 minutes patrynus, pakasius ar tiesiog perbraukus per odą, ir dingsta be jokios žymės po 15-30 minučių. Kai bėrimas būna itin paraudęs ir patinęs, būklė vadinama raudonuoju dermografizmu. Nors simptomus dažniausiai pavyksta išprovokuoti nestipriu brūkštelėjimu per odą, dauguma pacientų nežino turintys dermografizmą. Kartais dermografizmas išryškėja kaip odos kasymo pasekmė - tuomet pūkšlės išsidėsto linijomis. Paprasti kasdieniai dalykai, pvz., odos kasymas, atsirėmimas į kietą objektą, odos sudirginimas rūbais ar patalyne gali išprovokuoti dermografinę dilgėlinę. Visgi dažniausiai ši dilgėlinės forma išsivysto savaime, be jokio provokuojančio veiksnio.
Ligos diagnostika yra itin paprasta: užtenka kietu daiktu perbraukti per odos paviršių, ir 5-7 minučių bėgyje atsiranda pūkšlės, vėliau išnykstančios per 15-30 minučių. Prieš tyrimą keletą dienų negalima vartoti antihistamininių vaistų.
Jeigu dermografizmas nesukelia niežulio, gydymas neskiriamas. Svarbu vengti bėrimus provokuojančių veiksnių, todėl, pvz., esant sausai odai, skiriami drėkinamieji kremai, kad būtų išvengta kasymosi. Kitais atvejais taikomas gydymas antihistamininiais vaistais.
Uždelstoji dilgėlinė, atsirandanti dėl mechaninio spaudimo. Būdinga tai, jog odos spaudimo vietose 4-6 valandų bėgyje oda parausta, patinsta, atsiranda skausmas, deginimo jausmas. Patinimas gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Spaudimo jėga, dėl kurios atsiranda odos pažeidimai, yra individuali. Ši dilgėlinė dažniausiai atsiranda šiais atvejais:
- Nešiojant itin siaurus rūbus (tose kūno vietose, kur didžiausias spaudimas);
- Ilgai sėdint ant kieto paviršiaus (sėdmenų srityje);
- Ilgai vaikštant (padų srityje);
- Nešiojant sunkius krepšius (rankų ir delnų srityje);
- Miegant ant itin kietos pagalvės (jeigu miegama ant veido).
Diagnozė nustatoma remiantis ligos eiga ir simptomais, dažnai pats pacientas geba įvardinti veiklas, provokuojančias bėrimus. Gydoma antihistamininiais vaistais, o jeigu jų poveikio neužtenka, skiriami leukotrienų antagonistai.
Cholinerginė dilgėlinė. Tai dilgėlinės tipas, kai pūkšlės atsiranda sušilus kūnui, pvz., sportuojant, apėmus stiprioms emocijoms, maudantis karštame vandenyje. Nuo kitų dilgėlinės rūšių cholinerginė dilgėlinė skiriasi tuo, jog bėrimus provokuoja ne išoriniai veiksniai, o organizmo viduje vykstantys procesai.
Apie 30% fizinių veiksnių sukeltų dilgėlinių ir 5% lėtinės dilgėlinės atvejų sudaro cholinerginė dilgėlinė. Dažniausiai ši liga pasireiškia antrame - trečiame gyvenimo dešimtmetyje, kiek dažniau vyrams negu moterims.
Būdingos smulkios 1- 3 mm skersmens pūkšlės, aplink kurias oda būna paraudusi. Prieš atsirandant bėrimui, odą niežti, dilgčioja ar degina. Procesui plintant, paraudę odos plotai gali susilieti tarpusavyje. Pirmiausiai pūkšlės atsiranda liemens ir kaklo srityje, vėliau gali išplisti į veidą, galūnes.
Šią dilgėlinę provokuoja bet koks faktorius, keliantis vidinę kūno temperatūrą. Dažniausiai tai būna fizinė veikla, karšta ir drėgna aplinka, karšta vonia ar dušas, stiprios emocijos, karštas ar aštrus maistas. Galimi mechanizmai, kodėl atsiranda cholinerginė dilgėlinė, yra šie:
- Cholinerginės nervų sistemos ypatumai. Pacientai, sergantys cholinergine dilgėline, turi daugiau acetilcholino receptorių.
- Alerginė reakcija į tam tikrus prakaito komponentus.
- Odos raginio sluoksnio okliuzija, todėl prakaitas neišteka per poras lauk, o teka į gilesnius odos sluoksnius.
Diagnozė nustatoma remiantis būdinga ligos eiga ir kitais kriterijais. Neretai patys pacientai pastebi bėrimų ir karštos aplinkos ar fizinės veiklos ryšį. Be to, yra tam tikrų provokacinių testų, atliekamų cholinerginės dilgėlinės patvirtinimui. Dažnu atveju pacientams rekomenduojama gydytojo alergologo - klinikinio imunologo konsultacija.
Gydant cholinerginę dilgėlinę, svarbiausia yra nustatyti bėrimą keliančius veiksnius ir jų vengti. Skiriamas gydymas antihistamininiais vaistais. Ligos prognozė yra palanki - tik trečdaliui pacientų simptomai atsinaujina po 10 metų, o dažniausiai liga praeina per 7,5 metų.
Akvageninė dilgėlinė. Tai reta dilgėlinės forma, kai pūkšlės atsiranda dėl tiesioginio odos kontakto su vandeniu. Medicininėje literatūroje aprašyta tik 50 šios ligos atvejų.
Odos bėrimai išryškėja netrukus po sąlyčio su vandeniu (čiaupo, distiliuotu, fiziologiniu tirpalu), nepriklausomai nuo jo temperatūros ir pH vertės. Būdingos smulkios, 1-3 mm skersmens pūkšlės. Kaip taisyklė, bėrimų nebūna delnų ir padų srityje. Vizualiai bėrimai labai primena cholinerginę dilgėlinę, ir išnyksta per 30-60 minučių.
Liga diagnozuojama atlikus provokacinį vandens kompreso testą. Prieš tai pacientas keletą dienų negali vartoti antihistamininių vaistų.
Gydymui skiriami antihistamininiai vaistai.
Saulės dilgėlinė. Dar vienas retas dilgėlinės tipas, kuriai būdingas pūkšlių atsiradimas po tiesioginio odos kontakto su saule. Saulės dilgėlinė sudaro tik 0,5% visų dilgėlinės atvejų, dažniau paveikia moteris negu vyrus.
Būdingi tipiniai dilgėlinės bėrimai (pūkšlės) saulei atvirose vietose. Trumpas saulės poveikis gali sukelti niežulį ar odos paraudimą, o ilgesnis buvimas saulėje lemia klasikinių pūkšlių atsiradimą. Simptomų sunkumas priklauso nuo laiko, praleisto saulėje. Bėrimai dažniausiai išnyksta 24 valandų bėgyje.
Šis dilgėlinės tipas diagnozuojamas remiantis būdinga eiga ir kitais kriterijais. Kartais gali būti atliekamas fototestas specialiomis lempomis. Prieš tai pacientas keletą dienų negali vartoti antihistamininių vaistų.
Saulės dilgėlinė skirtina polimorfinio šviesos bėrimo, porfirijų, vaistų sukeltų reakcijų, fotoalerginių reakcijų, odos vilkligės.
Gydymui skiriami antihistamininiai vaistai (tepalai ir geriamosios formos). Esant nepakankamam efektui, gali būti taikomas gydymas ir kortikosteroidais.
