Egzemos priežastys
Yra keletas egzemos tipų, kuriuos sukelia skirtingi veiksniai. Vienas dažniausių egzemos tipų - iritacinis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia:
- Fiziniai veiksniai - ultravioletiniai spinduliai, jonizuojanti spinduliuotė, rentgeno spinduliai
- Cheminės medžiagos - rūgštys, šarmai, acetonas, organinės medžiagos
- Fototoksiniai veiksniai - tam tikri augalai, vaistai
- Dulkės, garai
Kitas dažnai medicinos praktikoje sutinkamas dermatitas - tai alerginis kontaktinis dermatitas. Šios ligos išsivystymo mechanizmas skiriasi nuo iritacinio kontaktinio dermatito. Iritacinio kontaktinio dermatito simptomai atsiranda greitai po sąlyčio su dirginančia medžiaga, o alerginis kontaktinis dermatitas išsivysto tik po kelių kartotinių kontaktų su alergizuojančia medžiaga. Aplinkoje yra daugiau nei 3000 medžiagų, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Tai yra mažos molekulinės masės junginiai, vadinami haptenais. Jų randama darbo ir namų aplinkoje, kosmetikoje, netgi bižuterijoje. Dažniausi alergenai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą:
- Nikelis
- Kvapiosios medžiagos
- Peru balzmas
- Tiomersalis
- Gyvsidabris
- Neomicinas
- Parabenai
- Kobaltas
Užtenka net ir pačios mažiausios alergeno koncentracijos, kad išsivystų alerginė kontaktinė egzema.
Pastebėta, kad skirtingi alergenai sukelia alergines reakcijas skirtingose kūno vietose. Pavyzdžiui, alerginė kontaktinė egzema galvos odoje dažniausiai būna sukelta šampūnų, kondicionierių, plaukų lako, plaukų dažų ir netgi plaukų segtukuose esančių alergizuojančių medžiagų. Veido, akių srities egzemą sukelia plaukų ir veido priežiūros priemonės, apsauginiai kremai nuo saulės, nagų lakas, ore esančios dalelės. Rankų egzema paprastai atsiranda dėl papuošalų, rūbų ir kosmetikos priemonėse esančių medžiagų.
Atopinis dermatitas - tai dar vienas egzemos tipas, kurį sukelia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- Imuniniai
- Genetiniai
- Aplinkos
Lėtinį odos uždegimą sukelia įvairios dirginančios medžiagos, auksinio stafilokoko (S. aureus) infekcija, autoantigenai, neuropeptidai. Viena svarbiausių grandžių, vienijančių visų tipų dermatitų išsivystymą- tai odos barjero pažeidimas. Esant pažeistam odos barjerui, oda negali apsiginti nuo neigiamų išorinių ir vidinių faktorių, prasideda uždegimas ir atsiranda minėti simptomai.
Vystyklų dermatitas būdingiausias kūdikiams ir mažiems vaikams, dažniausiai 2-4 mėn. amžiaus. Tai yra atskira iritacinio kontaktinio dermatito rūšis, kurią sukelia mechaninis sauskelnių poveikis, drėgna aplinka, šlapimo sudedamosios dalys bei antrinė infekcija.
Dishidrozinės egzemos ir seborėjinio dermatito sukėlėjai iki šiol nėra iki galo aiškūs.
Dažniausiai suaugusiuosius kamuojančios egzemos- tai iritacinis arba alerginis kontaktinis dermatitas. Atopinis dermatitas paprastai vargina vaikus, neretai šią būklę lydi bronchinė astma ir alerginė sloga.
Nepaisant to, kad kiekvieną egzemos tipą sukelia skirtingi veiksniai, gydymo principai išlieka universalūs. Svarbiausi egzemos gydymo būdai:
- Sisteminis gydymas:
- antihistamininiai vaistai alerginėms reakcijoms slopinti
- kortikosteroidai uždegimui malšinti
- imunosupresantai (itin sunkiais atvejais, kai paprastesni gydymo metodai neveiksmingi)
- antibakterinis gydymas, esant antrinei infekcijai
- Fototerapija - gydymas medicininiais UV spinduliais:
- UVB 311 nm
- KOMBI UVA/UVB 311 nm
- PUVA
- Vietinis gydymas:
- Priešuždegiminis gydymas (kortikosteroidai)
- Imunomoduliatoriai
- Tepamieji antibakteriniai preparatai
- Dieta
- Kasdienė odos priežiūra- drėkinamieji kremai. Šios priemonės palengvina egzemos simptomus.
- Alergenų, bėrimus provokuojančių veiksnių pašalinimas iš aplinkos
Egzemos gydymas susideda iš kelių metodų ir priklauso nuo individualių žmogaus savybių. Bet kuriuo atveju patariama konsultuotis su dermatologu, kuris sudarys būtent jums veiksmingiausią gydymo planą.