Tikslus ligos paplitimas bendrojoje populiacijoje nėra žinomas, nors tai sudaro 5-20% visų rankų dermatitų atvejų. Tam tikros odos ligos, pvz., atopinis dermatitas, hiperhidrozė yra šios egzemos rizikos veiksnys. Be to, nustatytas genetinis polinkis susirgti šia liga. Dažniausiai dishidrozinė egzema užklumpa jaunus žmones, vienodai dažnai vyrus ir moteris.
Kas sukelia dishidrozinę egzemą?
Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyta, kad įtakos turi keli veiksniai, kurių bendras poveikis ir nulemia egzemos atsiradimą. Veiksniai, turintys įtakos dishidrozinės egzemos atsiradimui:
- Atopinis dermatitas;
- Kontaktinė alergija, pvz., metalams;
- Kontaktas su dirginančiomis medžiagomis, pvz., skystais metalais;
- Odos grybelinės infekcija;
- Tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., intraveninio imunoglobulino;
- Hiperhidrozė;
- Rūkymas;
- UV spinduliai.
Kaip pasireiškia dishidrozinė egzema?
- Būdingas intensyvus niežulys. Dažniausiai liga prasideda būtent nuo niežulio, o tik po to staiga išberia smulkiomis pūslelėmis.
- Pažeidžiamos vietos: delnai, nugariniai ir šoniniai pirštų paviršiai, padai. Didžiajai daliai pacientų beria tik rankas.
- Bėrimai yra simetriški, tai yra, beriamos abi rankos ar kojos. Rečiau, lengvos formos atveju, bėrimų gali būti tik šoniniuose pirštų paviršiuose.
- Pūslytės yra smulkios, daugybinės, tačiau kartais gali susilieti į stambesnes pūsles.
- Išplitę bėrimai, intensyvus niežulys neigiamai veikia kasdienį paciento gyvenimą bei darbo sferą, pvz., dėl didelių pūslių ant padų tampa sunku vaikščioti, o išplitę delnų bėrimai apsukina bet kokio daikto sugriebimą.
- Pūslelės, pūslės gali išlikti keletą savaičių, tada išdžiūsta ir prasideda odos pleiskanojimas. Odai nusilupus, stebimas paraudimas, įtrūkimai.
- Dažni paūmėjimai gali lemti lėtinės rankų egzemos atsiradimą, kuriai būdinga sustorėjusi oda, bėrimais plokštelėmis, odos pleiskanojimas, skausmingi įtrūkimai. Be to, sunki ligos forma gali pažeisti ir nagą, to pasėkoje vystosi distrofiniai nago pokyčiai, ruožėtumas, spalvos pokyčiai.
- Negydant arba gydant netinkamai, liga gali komplikuotis antrine infekcija. Paūmėjimai kartojasi kas 3-4 savaites kelis metus iš eilės.
Paūmėjimus dažnina šilta aplinka, fizinis ar emocinis stresas, drėgmė, tačiau dažnu atveju nepavyksta išsiaiškinti ligą provokuojančio veiksnio.
Kaip diagnozuojama dishidrozinė egzema?
Dažniausiai diagnozei nustatyti pakanka nuodugnios gydytojo apžiūros. Gydytojas įvertina bendrą Jūsų būklę bei išbertas sritis. Odos biopsija atliekama itin retais atvejais, kai nėra teigiamo atsako į gydymą. Siekiant išsiaiškinti ligą išprovokavusį veiksnį, rekomenduojamas odos lopo testas, kuriuo nustatoma alergija dažniausioms aplinkoje pasitaikančioms medžiagoms (metalams, į kosmetikos sudėtį einantiems konservantams, kvapiosioms medžiagoms ir kt.).
Dishidrozinė egzema skirtina nuo alerginio kontaktinio dermatito, odos grybelinės infekcijos, iritacinio kontaktinio dermatito, atopinio dermatito, delnų ir padų žvynelinės. Tik patyręs gydytojas gali atskirti šias ligas. Todėl nepatariame užsiimti savigyda, nes taip galite tik dar labiau sau pakenkti. Verčiau pasikonsultuokite su savo srities profesionalu, kad pasveiktumėte kuo greičiau.
Dishidrozinė egzema yra periodiškai paūmėjanti liga, tačiau paūmėjimai retėja bėgant metams. Ilgainiui dauguma pacientų pereina į ilgalaikę remisiją (tai yra, bėrimai nesikartoja daug metų).
Dishidrozinės egzemos gydymas
Svarbiausi dishidrozinės egzemos gydymo uždaviniai:
- Ligą ūminančių veiksnių nustatymas ir vengimas;
- Odos uždegimo mažinimas;
- Bendros odos priežiūros rekomendacijos.
Gydymo metodai priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Dishidrozinė egzema pagal sunkumą skirstoma į:
Lengvo ir vidutinio laipsnio dishidrozinė egzema - bėrimai neapima viso delno ar pado, stebimos kelios pūslelės, nežymus paraudimas, nėra niežulio, deginimo ar skausmo.
Sunkaus laipsnio dishidrozinė egzema - stebimos didelės pūslės, kurios apsunkina kasdienę veiklą, vargina intensyvus niežulys ar skausmas.
Taikomos bendrosios rekomendacijos, skirtos sumažinti odos sudirgimą bei atkurti pažeistą epidermio barjerą:
- Rankas plauti drungnu vandeniu, naudoti tik bemuilius prausiklius. Nusiplovus, kruopščiai nusausinti.
- Rankas tepti kremu iškart po plovimo ir kuo dažniau dienos eigoje.
- Dirbant drėgnoje aplinkoje, po gumine pirštine užsidėti medvilninę pirštinę.
- Prieš darbo pradžią, nusiimti žiedus, laikrodžius, apyrankes.
- Šaltoje aplinkoje užsidėti apsaugines pirštines.
- Dirbant sode, su mediena, rekomenduojama užsidėti specialias apsaugines pirštines, mažinančias trintį.
- Vengti kontakto su dirginančiomis medžiagomis, pvz., plovikliais, tirpikliais, plaukų dažais, rūgščiais maisto produktais.
Lengvo ir vidutinio laipsnio dishidrozinės egzemos gydymui taikomi stipraus poveikio tepamieji kortikosteroidai bent 2-4 savaites. Tepalai yra geriau toleruojami negu kremai, nes juose mažiau pridėtinių medžiagų. Visgi kortikosteroidai nėra tinkami vartoti ilgą laiką dėl šalutinių reakcijų, pvz., odos atrofijos, strijų, teleangiektazijų. Skiriant ilgalaikį gydymą, pasirenkami kalcineurino inhibitoriai.
Sunki dishidrozinė egzema gydoma trumpais geriamųjų kortikosteroidų kursais arba stipriais kortikosteroidų tepalais. Tepalus galima naudoti po plėvele, taip pagerėja vaisto prasiskverbimas į odą, taigi pagreitėja ir atsakas į gydymą.
Nesulaukus pagerėjimo per 2-4 savaites, diagnozė apsvarstoma iš naujo. Tam gali būti atliekami specialūs tyrimai, pvz., odos biopsija, odos nuograndų mikroskopija, odos pasėlis. Antrinė bakterinė infekcija dažnai lemia vangius gydymo rezultatus.
Esant atspariai ligos eigai, gali būti skiriama ir fototerapija- gydymas saulės spinduliais arba dirbtiniais ultravioletiniais spinduliais, išgaunamais iš specialių medicininių prietaisų. Fototerapija skiriama bent 2-3 kartus per savaitę, 6-8 savaites.
Jeigu Jus vargina niežtintys odos bėrimai, nedelskite ir pasikonsultuokite su specialistu. Gydytojas įvertins Jūsų būklę bei paskirs tinkamiausią gydymą, kad vėl galėtumėte džiaugtis sveika oda.
