Baltos odos dėmės- tai ne tik akį rėžiantis kosmetinis defektas, sukeliantis pacientui diskomforto jausmą, bet kartu tai gali būti ir ligos simptomu. Daugumoje atvejų baltos dėmės ant odos nėra itin rimtų ligų, reikalaujančių skubaus gydymo, požymiu. Tačiau tai nereiškia, kad į atsiradusius tokio tipo pažeidimus galima numoti ranka. Pasireiškus bet kokiems odos bėrimams, būtina kvalifikuoto gydytojo dermatologo konsultacija, kadangi savigyda gali pakenkti ne tik Jums, bet ir Jūsų aplinkiniams.
Kodėl odoje atsiranda baltos dėmės?
Leukoderma - tai pigmentacijos sutrikimas dėl sumažėjusio pigmento melanino kiekio arba visiško jo išnykimo. Tai gali pasireikšti įvairaus dydžio dėmėmis, kurios būna šviesesnės spalvos negu aplinkinė oda. Visus šiuos pokyčius lemia sumažėjęs pigmento melanino kiekis odoje.
Išskiriami 6 leukodermos tipai:
Įgimta leukoderma - albinizmas, tuberozinė sklerozė
Albinizmas. Žmogus gimsta turėdamas normalų melanocitų skaičių (tai ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną), tačiau trūksta tam tikro fermento, dalyvaujančio melanino gamyboje. Šių žmonių oda netenka vienos svarbiausių funkcijų- nesigaminat melaninui, oda ir gilesni organizmo sluoksniai nėra apsaugomi nuo ultravioletinių saulės spindulių. Būdinga sniego baltumo oda, itin šviesūs plaukai, šviesios akys. Šie pacientai turi labai padidėjusią odos vėžio išsivystymo riziką.
Tuberozinė sklerozė - paveldima liga (serga vienas iš tėvų), kuriai būdingos daugybinės smulkios plokštelės ir dariniai odos paviršiuje, galvos smegenyse ir kituose vidaus organuose. Ankstyviausi ligos požymiai: traukuliai, protinis atsilikimas ir įgimtos baltos dėmės odoje.
Imuninė leukoderma - vitiligo (baltmė), Halo apgamas.
Vitiligo - autoimuninė odos liga, kurios metu organizmas sunaikina odoje esančius melanocitus, todėl odos paviršiuje atsiranda pieno baltumo ar šviesiai rožinės dėmės. Liga gali išsivystyti bet kurio amžiaus žmonėms, tiek vyrams, tiek moterims. Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos - riešai, keliai, veidas. Baltmė nesukelia jokių nemalonių simptomų, bėrimų neniežti, jie nepleiskanoja. Laikui bėgant, dėmės didėja, gali tarpusavyje susilieti, pažeistose vietose išbąla ir plaukai. Nors tikslios ligos priežastys nėra žinomos, egzistuoja tam tikri ligos atsiradimo tikimybę didinantys faktoriai:
- Paveldimumas, genetinis polinkis - trečdalis pacientų teigia, kad vitiligo serga bent dar vienas jų šeimos narys.
- Sunkios virusinės infekcijos ir imuniteto sutrikimai, atsirandantys kaip jų pasekmė.
- Kitos autoimuninės ligos - cukrinis diabetas, skydliaukės ligos (hipertirozė ar hipotirozė), Adisono liga, sisteminė sklerozė, židininė alopecija ir kt.
- Hipofizės ir hipotalamo ligos, to pasėkoje atsirandantis hormonų disbalansas.
- Stresas, fizinis ir psichologinis pervargimas.
- Parazitinės ligos.
- Darbinės aplinkos ypatumai. Pastebėta, kad vitiligo dažniau suserga žmonės, kurie savo darbe susiduria su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pvz., fenoliais, sintetinėmis dervomis, sunkiaisiais metalais.
Halo apgamas. Raudonos - rudos spalvos mazgelis, 4-5 mm skersmens, nežymiai pakilęs virš odos paviršiaus. Jį apjuosia ovalios ar apvalios formos depigmentuota zona, kuri yra 2-3 kartus didesnė už patį mazgelį. Dažniausiai šie apgamai randami liemens ir rankų srityje, kiek rečiau - ant veido. Daugeliu atveju Halo apgamams būdinga spontaninė regresija- jie gali savaime išnykti.
Použdegiminė leukoderma. Baltos odos dėmės gali būti kaip liekamasis tam tikrų uždegiminių odos ligų reiškinys, pvz., psoriazės, egzemos, vilkligės, nudegimų ir pan. Tai ypač išryškėja vasaros metu, kadangi aplinkinėje sveikoje odoje, veikiant saulės spinduliams, daugėja pigmento, o bėrimų vietos, ypač jei yra šašų ar pleiskanų, lieka mažiau pigmentuotos.
Infekcinė leukoderma - sifilis, raupsai, Pityriasis alba, įvairiaspalvė dedervinė, plokščioji kerpligė.
Pityriasis alba - tik vaikus varginantis susirgimas. Būdingos jokių simptomų nesukeliančios, nežymiai pleiskanojančios, neaiškių ribų baltos dėmės. Dažniausiai pažeidžia skruostus, pečius ir dubens šoninius paviršius. Ryškiausiai pastebimos vasarą ir įdegus. Liga labai dažnai sutinkama sergančiųjų atopiniu dermatitu tarpe. Gydymas nereikalingas, kadangi laikui bėgant šios dėmės išnyksta savaime.
Įvairiaspalvė dedervinė - liga, sukeliama grybelio Pityriasis orbicularis (Malassezia furfur), kuris pažeidžia odą ir galvos plaukuotąją dalį (būtent čia grybeliai „apsigyvena“ ir intensyviai dauginasi). Dalis grybelio išskiriamų fermentų veikia melanocitus slopinančiai - jie nustoja gamina pigmentą melaniną. To pasėkoje grybelio pažeistos kūno sritys, veikiamos saulės spindulių, neįdega. Ypač pastebimos baltos dėmės ant odos po deginimosi. Pradinėse ligos stadijose dėmės gali būti rožinės spalvos, tačiau po to oda praranda spalvą ir ima pleiskanoti. Liga pažeidžia viršutinę liemens dalį (pečius, krūtinę, viršutinę nugaros dalį). Kartais bėrimą gali lydėti niežulys, nors dažniausiai ši liga nemalonių pojūčių nesukelia.
Plokščioji kerpligė - lėtinė liga, pažeidžianti odą, gleivines. Būdingi maži mazgeliai blizgančiu paviršiumi, aiškiai apriboti sveikos odos. Bėrimai yra tamsiai raudonos spalvos, kartais netgi su melsvu ar rudu atspalviu. Atskirų papulių centruose stebimi taškiniai įdubimai. Mazgeliai gali tarpusavyje susilieti - taip susiformuoja plokštelės, kurių paviršiuje stebimas tam tikras tinklinis piešinys, išryškėjantis sutepus aliejumi. Bėrimus gali lydėti sumažėjusi odos pigmentacija ir odos atrofija, niežulys. Liga dažniausiai pažeidžia lenkiamuosius riešų paviršius, vidinius šlaunų paviršius, alkūnių linkius, pakinklius, kulkšnis. Be to, būdingi bėrimų elementai dažnai randami ir lytinių organų srityje (ypač vyrams) bei burnos gleivinėje. Burnos gleivinėje šviesios spalvos mazgeliai dažnai susigrupuoja ir išsidėsto linijine tvarka palei dantų liniją.
Raupsai - lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Mycobacterium leprae ir Mycobacterium lepromatosis. Raupsai pažeidžia ne tik odą, bet ir periferinę nervų sistemą, priekines akių kameras, viršutinius kvėpavimo takus (esančius aukščiau gerklų), sėklides, riešų ir pėdų sąnarius. Pirmiausiai atsiranda tamsios arba, atvirkščiai, šviesios dėmės odoje, kurių vietose esti sutrikęs arba išnykęs odos jutimas. Dėmės būna infiltruotos, vietomis sustorėjusios, palaipsniui vystosi raukšlės ir odos sustorėjimai, ypač veido srityje.
Sifilis - lėtinė sisteminė lytiniu keliu perduodama infekcinė liga, kurią sukelia blyškioji treponema. Baltos iki 1 cm skersmens dėmės, kurios geriau matomos esant šoniniam apšvietimui- tai tipinis antrinio recidyvuojančio sifilio požymis. Jų randama kaklo srityje („Veneros karoliai“), rečiau - liemens ir viršutinių galūnių srityje, kartais - ant nugaros, juosmens ar pilvo. Šios baltos dėmės nesukelia nemalonių pojūčių ir gali išlikti net keletą metų.
Cheminė ar profesinė leukoderma. Baltos odos dėmės atsiranda žmonėms, darbinėje aplinkoje turintiems bet kokios rūšies kontaktą su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kurių patekimas į odą (ar į vidų) suardo melaniną.
Vaistų sukelta leukoderma. Vartojant tam tikrus vaistus, pvz., kortikosteroidus, odoje gali atsirasti baltų dėmių. Tai laikoma jų nepageidaujama reakcija.
Baltų odos dėmių gydymas
Gydymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo dėmių atsiradimo priežasties. Tikslios diagnozės nustatymui ir tinkamo gydymo paskyrimui būtina kvalifikuoto gydytojo dermatologo konsultacija ir apžiūra, būklės įvertinimas.
Grybelinės kilmės susirgimai gydomi kombinuotai - taikomi kremai, priešgrybeliniai šampūnai ir muilas.
Kiek sunkiau gydoma vitiligo. Egzistuoja daug įvairių gydymo schemų, tačiau nėra nei vienos, kuri garantuotų galutinį ir 100 % pasveikimą. Dažniausiai gydymas trunka ilgai ir reikalauja nemažai paciento kantrybės. Rekomenduojama sureguliuoti kepenų ir endokrininės sistemos veiklą. Taip pat skiriama PUVA terapija (PUVA= Psoralenas + ultravioletiniai A spinduliai): pacientui skiriami fotosensibilizuojantys vaistai (geriamieji ar tepamieji vaistai, kurie įjautrina odą ultravioletiniams spinduliams), ir taikoma fototerapija (gydymas išgrynintais medicininiais ultravioletiniais spinduliais). Taip pat skiriamas kortikosteroidų kursas, imunomoduliatoriai, medicininiai askorbo rūgšties ir vario preparatai. Kadangi tiksli susirgimo priežastis nėra išaiškinta, taikomas tik simptomus lengvinantis ir patologinius procesus odoje slopinantis gydymas.
Esant profesinei leukodermai, būtina apriboti kontaktą su cheminėmis medžiagomis.
Uždegiminių odos ligų sukeltos leukodermos gydyti nereikia - ji išnyksta savaime, kai susivienodina odos pigmentacija. Tačiau tam būtinas teisingas ligų, sukėlusią šio tipo leukodermą, gydymas.
Sifilio kilmės leukodermai skiriamas specifinis gydymas ir ligonių dispanserizacija. Sifilis gydomas penicilinų grupės antibiotikais ir kitais preparatais, kuriuos skiria gydytojas venerologas.
Bet kuriuo atveju, gydymo sėkmė priklauso nuo savalaikio kreipimosi į gydytoją bei tikslios diagnozės nustatymo. Tik sveikatos priežiūros specialistas padės Jums išspręsti varginančias problemas nesukeldamas papildomos rizikos sveikatai.
