Cheminiai repelentai veiksmingi atbaidant uodus, muses, blusas, blakes ir erkes. Užtat šios priemonės visiškai neefektyvios siekiant apsisaugoti nuo geliančių vabzdžių (bičių, širšių, vapsvų ir pan.) bei vorų. Šie vabzdžiai žmogų puola gindamiesi, kai iškyla pavojus tiek jiems patiems, tiek jų lizdams. Todėl jokios cheminės medžiagos negali paveikti šio instinktyvaus savisaugos reflekso. Palyginimui, kraują siurbiantiems vabzdžiams (uodams, erkėms) žmogus reikalingas kaip maisto šaltinis normaliam jų gyvybiniam ciklui užtikrinti.
Repelentai. Jų veikimo mechanizmai įvairūs, bet dažniausiai jie veikia per uoslės receptorius. Poveikis būna dvejopas:
- Blokuoja vabzdžio uoslės receptorius ir todėl jis nebegali atpažinti potencialios aukos.
- Veikia kaip antagonistas, dėl ko normalus žmogaus odos kvapas vabzdžiui atrodo nemalonus.
Kaip tinkamai naudoti repelentą?
• Rinkitės optimalų kiekį. Tai reiškia, jog pakanka lengvai padengti odą repelentu, nereikia, kad oda blizgėtų, būtų drėgna ir pan., nereikia intensyviai įtrinti ar įmasažuoti.
- Repelentai naudojami ant rūbų ir ant nepridengtos odos. Jų negalima naudoti ant rūbais uždengtos odos.
- Ant veido repelentas tepamas lengvais judesiais, pirštų galais, prieš tai nedidelį jo kiekį paskirsčius ant abiejų delnų.
- Rankos iškart turi būti nuplautos vandeniu. Negalima liesti akių, gleivinių, burnos.
- Negalima įkvėpti aerozolių su repelentais, todėl nepurkškite šių priemonių uždarose patalpose, netoli maisto produktų.
- Repelentų negalima naudoti ant žaizdų, įdrėskimų, įpjovimų, sudirgintos, uždegimo apimtos ar kitaip pakitusios odos.
- Mažiems vaikams netepkite repelentų ant rankų.
- Grįžus namo, repelentu išteptas vietas nuplaukite vandeniu ir muilu.
- Nebūtina dažnai pakartotinai teptis repelentu.
- Jeigu kartu reikia naudoti ir apsauginį kremą nuo saulės, pirmiausiai tepkite pastarąjį, o repelentą - po to.
- Repelento apsaugos trukmę mažina su vandeniu susijusios veiklos (plaukiojimas, prakaitavimas, sportavimas, buvimas lietuje ir pan.)
Pagrindinės veikliosios repelentų medžiagos:
- DEET (N, N-dietil-3–metilbenzamidas). Ši medžiaga efektyviai apsaugo nuo uodų, musių, erkių, utelių, blusų ir blakių. Tai „auksinis standartas“, repelentų gamyboje naudojamas jau daugiau nei 70 metų bei pasižymintis plačiausiu apsaugos nuo vabzdžių spektru. Taip pat šis junginys užtikrina ilgiausią apsaugą. Įvairių gamintojų produktuose DEET koncentracija svyruoja nuo 10% iki 75%. Visgi apsaugos efektyvumas nebedidėja pasiekus 30% koncentracijos ribą. Tiesa, didesnė medžiagos koncentracija prailgina veikimo trukmę: 10% repelentas su DEET veikia apie 2 valandas, o 24% - jau 5 valandas. Daugumoje atvejų, siekiant maksimalios apsaugos nuo vabzdžių, pakanka naudoti repelentą su DEET 10-35% koncentracija. Pašalinės reakcijos, siejamos su šiuo junginiu, pasitaiko retai ir dažniausiai dėl netinkamo naudojimo, nesilaikant atsargumo priemonių. DEET nėra kancerogenas. Ši medžiaga gali pažeisti plastiko gaminius, sintetinį pluoštą, kartais susidaro lipnios, riebios odos įspūdis. DEET yra saugus nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
- Pikaridinas (KBR 3023, Saltidinas, Ikaridinas) - augalinės kilmės medžiaga, veiksminga apsaugant nuo uodų, erkių ir musių. Galimos koncentracijos įvairių gamintojų produkcijoje svyruoja nuo 7% iki 20%. Tai bekvapė, nesukelianti lipnumo ir riebumo pojūčio medžiaga, pacientų toleruojama geriau negu DEET. Visgi remiantis atliktais moksliniais tyrimais, DEET efektyvumas ir veikimo trukmė pranoksta KBR 3023. Be to, repelentus su šiuo ingredientu tenka pakartotinai tepti, bent jau kas 3-4 valandas.
- PMD (P-mentan-3,8-diolis) - iš citrininių eukaliptų aliejaus gaunama medžiaga, plačiausiai naudojama gaminant ekologišką kosmetiką. PMD veikia prieš uodus ir muses, bet, deja, jos efektyvumas tesiekia pusę DEET efektyvumo. Ši medžiaga gali sukelti akių sudirgimą, labiau vaikams.
- BioUD (2-undekanonas) - iš pomidorų išgaunamas junginys, atbaidantis uodus.
- IR 3535 - cheminė medžiaga, iš visų sudedamųjų dalių pasižyminti mažiausiu efektyvumu.
- Metoflutrinas - į aerozolius įeinanti cheminė medžiaga, apsauganti nuo uodų.
Kitos populiarios apsaugos priemonės nuo vabzdžių įkandimų - įvairūs eteriniai aliejai, vitaminai, žolelių preparatai yra mažai efektyvūs ar išvis neefektyvūs.
- Kvapiųjų citrinžolių eterinis aliejus. Tai augalinės kilmės medžiaga, pakankamai plačiai naudojama ekologiškų repelentų gamyboje. Deja, jos veikimo spektras ir trukmė neprilygsta DEET, ji neapsaugo nuo erkių. Be to, šis eterinis aliejus gali sudirginti odą.
- Kiti eteriniai aliejai, pvz., sandalmedžio, ir pan., dažnai naudojami atskirai ar derinyje. Atlikti tyrimai parodė, kad jie nėra veiksmingi atbaidant uodus ir erkes.
- Česnakai, svogūnai ir kiti stiprų kvapą turintys maisto produktai. Vyrauja įsitikimas, kad vartojant aštrų, stiprų kvapą turinčius maisto produktus, galima išvengti vabzdžių įkandimų. Deja, tai mitas. Taip pat neįrodyta, kad ir maisto papildų vartojimas patikimai apsaugotų nuo vabalų.
- Apyrankės su repelentais. Nepriklausomai nuo repelento, kuriuo impregnuota apyrankė, jos nėra veiksmingos.
- Elektroniniai prietaisai. Teigiama, jog specialūs elektroniniai įrenginiai skleidžia aukšto dažnio garsus, kurių žmogus negirdi, tačiau jie atbaido uodus. Visgi moksliniai tyrimai to galutinai neįrodė.
- Permetrinu apdoroti rūbai. Permetrinas yra cheminis junginys, nors ir ne repelentas, tačiau toksiškai veikia vabzdžių nervų sistemą. Žmonėms permetrinas yra visiškai saugus. Siekiant išvengti vabzdžių įkandimų, šia medžiaga apdorojami rūbai ar patalynė, tačiau ant odos jis nenaudojamas (nebent trumpam laikui, kai gydomi niežai). Permetrinas puikiai apsaugo nuo uodų, musių, erkių ir blakių. Vabzdžiai, prisiartinę prie permetrinu apdorotų objektų, pasišalina arba iškart žūva. Audiniai purškiami 30-45 sekundes, toliau leidžiama jiems išdžiūti. Efektas trunka apie 2 savaites, netgi po kelių skalbimų.
Remiantis moksliniais tyrimais, pati efektyviausia apsauga nuo vabzdžių įkandimų - tai permetrinu apdorotų rūbų ir repelentų su DEET kombinacija.
