Antakių slinkimas

Antakių slinkimas

Antakių slinkimas gali būti nulemtas daugybės priežasčių, pvz., hormonų disbalansas, bloga mityba, tam tikros odos ligos. Nustačius tinkamą priežastį, galima pritaikyti gydymą ir atstatyti antakius.

Antakių slinkimas (med. antakių hipotrichozė, antakių madarozė) pasireiškia antakių išplonėjimu ar netolygiu antakių netekimu, dėl ko atsiranda plikos odos plotų.

Antakių slinkimas gali pažeisti vieną arba abi puses. Kiti simptomai - odos niežėjimas, sausa oda, kitų kūno sričių plaukų netekimas.

Dažniausiai antakių slinkimas yra nepavojinga būklė. Žemiau bus aptartos pagrindinės būklės priežastys ir galimi jų gydymo būdai.

Priežastys

Normalūs amžiniai pakitimai

Normalūs amžiniai pakitimai ar hormonų disbalansas - viena dažnesnių antakių slinkimo priežasčių. Žmonėms senstant, jie pastebi plaukų išplonėjimą ar netekimą ir skalpo srityje, ne tik antakių ar blakstienų zonose. Laikui bėgant plaukų folikulai nustoja „auginti“ plauką, jų angos sumažėja. Plaukas ima netekti spalvos, todėl tampa žilas ar baltas.

Toks plaukų netekimas yra laikomas normos variantu.

Registracija konsultacijai

Hormonų disbalansas

Skydliaukės hormonų sutrikimai gali lemti antakių iškritimą. Tai susiję su 2 būklėmis:

  • Hipertiroidizmu (skydliaukė gamina per daug hormonų);
  • Hipotiroidizmu (skydliaukė gamina per mažai hormonų).

Abi šios būklės gali sukelti antakių iškritimą. Specifinis hipotiroidizmo požymis- išorinio antakių trečdalio netekimas. Kiti skydliaukės ligų požymiai:

  • Sausa blyški oda/ drėgna oda;
  • Gūžys kaklo srityje;
  • Šiurkštūs, sausi, trapūs plaukai;
  • Sausa, niežtinti galvos oda;
  • Sustorėję, sausi, trapūs nagai.

Skydliaukės sukeltas plaukų netekimas yra laikinas, ir pradėjus ligos gydymą, plaukai atauga (kai hormonų koncentracija kraujyje tampa normali).

Autoimuninės ligos

Tai ligos, kai organizmas ima kovoti pats prieš save. Taigi imuninės ląstelės gali atakuoti ląsteles, atsakingas už antakių augimą, ko pasekoje atsiranda antakių išplonėjimas ar netolygus plaukų iškritimas. Autoimuninių ligų pavyzdžiai:

  • Židininė alopecija - liga, dėl kurios atsiranda išplikimo židinių skalpo srityje, tačiau gali būti pažeidžiami ir antakiai.
  • Frontalinė fibrozuojanti alopecija - alopecijos forma, kuria pagrinde suserga moterys po menopauzės; pastebėta, jog kone 40% atvejų prieš pasireiškiant skalpo plaukų netekimui ima slinkti antakiai.
  • Diskoidinė raudonoji vilkligė - lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingi odos bėrimai, odos išopėjimai, gijimas randais ir plaukų netekimas antakių bei galvos odos srityje.

Odos ligos

Sveika oda užtikrina ir sveikus plaukus, kadangi plaukas auga iš plaukų folikulų esančių odoje.

Tam tikros odos ligos sukelia niežtinčius, pleiskanojančius odos bėrimus. Antakiai gali iškristi dėl uždegimo, sausos odos ar pernelyg dažno ir stipraus jų trynimo. Dažniausios odos ligos:

  • Psoriazė (žvynelinė);
  • Atopinis dermatitas;
  • Seborėjinis dermatitas.

Nesubalansuota mityba

Cinko papildai gali pagerinti plaukų augimą.

Mūsų valgomas maistas turi labai didelę įtaką odos, plaukų ir nagų būklei. Sveikiems plaukams reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos, todėl šių medžiagų trūkumas gali sukelti ne tik plaukų, bet ir antakių slinkimą:

  • Riebiųjų rūgščių stoka (jų gausu žuvyje, riešutuose, sėklose);
  • Biotino stoka;
  • Cinko stoka.

Vartojamų vaistų šalutinis poveikis

Tam tikri paciento vartojami vaistai gali sukelti plaukų, tame tarpe ir antakių slinkimą. Pavyzdžiai:

  • Acitretinas (vaistas, naudojamas žvynelinės gydymui);
  • Chemoterapiniai vaistai;
  • Valproinė rūgštis (naudojama epilepsijos gydymui).

Genetinės ligos

Nors pasitaiko rečiau, tačiau antakių slinkimas gali būti tam tikrų genetinių sindromų dalis, pvz.:

  • Ektoderminė displazija. Ši liga paveikia plaukus, odą, nagus ir dantis.
  • Netertono sindromas. Pažeidžiama oda, plaukai ir imuninė sistema.

Kitos priežastys

  • Radiacija;
  • Amiloidozė;
  • Sarkoidozė;
  • Cheminiai nudegimai;
  • Trichotilomanija (impulsyvus noras rautis plaukus);
  • Bazalinių ląstelių karcinoma;
  • Folikulotropinė grybiškoji granulioma;
  • Odos plokščialąstelinė karcinoma;
  • Sifilis;
  • Raupai.

Diagnostika

Konsultacijos metu įvertinama paciento odos, plaukų, nagų būklė bei bendra sveikata. Esant reikalui, atliekami tam tikri kraujo tyrimai (pvz., skydliaukės). Diagnozės patikslinimui gali būti atliekama trichoskopija.

Gydymas

Pirmiausiai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti tikslią ligos priežastį.

Galimi gydymo metodai:

  • Vietinis bimatoprostas - efektyviai veikia, jeigu vargina blakstienų iškritimas. Aprobuotas FDA. Šalutiniai poveikiai - kontaktinis dermatitas, odos hiperpigmentacija, odos niežėjimas.
  • Kortikosteroidai (kremų ar tepalų pavidalu) - sulėtina plaukų netekimą, ketvirtadaliu atvejų plaukų (ir antakių) būklė pagerėja reikšmingai. Alternatyva - kortikosteroidų injekcijos į pažeidimo židinį.
  • Minoksidilis - dažnai naudojami derinyje su kortikosteroidais, ypač gydant židininę alopeciją.
  • Plaukų transplantacija, permanentinis makiažas.